Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektams ŠMSM skirs 23,6 mln. eurų

Kaip trečiadienį pranešė ministerija, mokslo ir studijų institucijos bei verslo įmonės kviečiamos pretenduoti dėl valstybės finansavimo MTEP projektams, dalyvauti Europos Sąjungos bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“.

„Siekiame sudaryti geresnes galimybes mokslininkams ir verslo atstovams gauti valstybės finansavimą įgyvendinti kokybiškus MTEP projektus, kurie jau sulaukė tarptautinio įvertinimo – Europos Komisijos kokybės ženklo, – tačiau kuriems pristigo Europos Sąjungos finansavimo“, – pranešime cituojamas švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Anot jo, konkurencija „Europos horizonto“ programoje yra didelė, todėl ne visi projektai gali gauti finansavimą – tai nuo dalyvavimo atbaido mokslininkus ir verslo atstovus.

„Vis tik žinodami, kad stiprūs, kokybės ženklu įvertinti projektai galės būti finansuojami nacionalinėmis lėšomis, mokslininkai ir verslo atstovai jaus didesnę paskatą dalyvauti programoje, o konkuruoti teks tik kokybės atžvilgiu“, – sakė G. Jakštas.

Konkursui dėl paramos kviečiama teikti mokslo ir studijų institucijų bei mažų ir vidutinių verslo įmonių projektus, kuriems suteiktas Europos Komisijos (EK) kokybės ženklas, tačiau neskirtas EK finansavimas. Didžiausia vienam projektui galima skirti lėšų suma – iki 2,5 mln. eurų.

Taip pat numatoma paramą skirti mokslininkų individualių podoktorantūros stažuočių Lietuvos institucijose ir trečiosiose šalyse projektams, kurie įvertinti EK kokybės ženklu, tačiau nėra gavę finansavimo pagal programos „Marie Skłodowska-Curie veiksmai“ schemą.

Europinių stažuočių projektams numatoma skirti iki 200 tūkst. eurų, o pasaulinių stažuočių – iki 300 tūkst. eurų.

Paraiškas teikti galima iki 2026 metų balandžio 30 dienos.

Mokslo ir verslo projektai finansuojami pagal programos „Europos horizontas“ skatinimo priemonę. Priemone siekiama paskatinti Lietuvos mokslo ir verslo atstovus kuo aktyviau dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų finansavimo programose ir taip prisidėti prie šalies mokslo tarptautiškumo bei kokybės didinimo.

Anot pranešimo, Lietuvos mokslininkai vis dar teikia mažiau paraiškų programos finansavimui gauti nei latviai ar estai, tačiau tikimasi, kad skatinimo priemonė sudarys geresnes galimybes tobulinti mokslininkų gebėjimus rengti kokybiškas tarptautines paraiškas ir projektus, bendradarbiauti su partneriais iš užsienio.

„Europos horizonto“ programos skatinimo priemonėms iš viso numatoma skirti 40 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano.