Miškininkai svarsto kreiptis dėl lankymosi miškuose ribojimo ar draudimo

Kaip sako Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas, artimiausiu metu šalyje prognozuojami karšti ir be kritulių orai, šalies miškuose įsivyrauja aukščiausia – 5-oji miško gaisringumo klasė, kuriai esant, rizika kilti ir nekontroliuojamai plisti miško gaisrams labai ženkliai padidėja.

„(...) todėl jei orai artimiausiu laiku nesikeis, įvertinusi vietos sąlygas ir galimas rizikas, Valstybinių miškų urėdija, esant poreikiui, kreipsis į savivaldybių vykdomąsias institucijas dėl laikino fizinių asmenų lankymosi gaisrams kilti pavojingu laikotarpiu apribojimo ar uždraudimo miškuose“, – urėdijos pranešime penktadienį sakė M. Ivanauskas.

„Nenorime uždrausti ar kitaip apriboti visuomenei poilsiauti gamtoje, todėl pirmiausia kreipiamės į miško lankytojus ir labai prašome elgtis atsakingai“, – tvirtina jis.

Patekimo į miškus ribojimų jau ėmėsi Šilutės rajono savivaldybė – dėl gaisrų pavojaus nuo ateinančio antradienio ji įveda laikiną draudimą lankytis savo teritorijoje esančiuose miškuose, skelbia ekstremaliąją situaciją dėl sausros žalos žemės ūkiui.

Šiuo metu šalyje įsivyravo itin palankūs miško gaisrams kilti orai. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai per dieną gesina vidutiniškai po penkis miško gaisrus, miškininkai bei ugniagesiai prašo visų gyventojų atsakingumo poilsiaujant gamtoje.

Dažniausia gaisrų priežastis – neatsakingas miško lankytojų elgesys – palikti be priežiūros ar ne vietoje kūrenami laužai, netinkamai naudojamos kepsninės ar numestos nuorūkos.

Valstybinių miškų urėdija naudoja miško gaisrų stebėjimo sistemą, ja stebimi didelės bei vidutinės miško gaisrų rizikos medynai, pasak urėdijos, tai leidžia efektyviai identifikuoti ir suvaldyti liepsnas.

Pasak miškininkų, vidutinis miško gaisro plotas nesiekia 0,3 ha, tačiau bet kuris kilęs miško gaisras, jeigu nebus laiku pastebėtas ar suvaldytas pirminėje miško gaisro plitimo stadijoje, gali virsti nekontroliuojamu ir peraugti į stichinę nelaimę.

Remiantis statistiniais duomenimis, didžioji miško gaisrų dalis kyla dėl neatsakingo miško lankytojų elgesio – paliktų be priežiūros ar ne vietoje kūrenamų laužų, neteisingai naudojamų kepsninių, ar neatsargiai numestos nuorūkos.

„Šalyje vyraujant sausrai ir dideliam miškų gaisringumui, visi miško lankytojai privalo elgtis labai atsakingai – laužus ar kepsnines kurti tik tam specialiai įrengtose ir pažymėtose laužavietėse, laužų nei akimirkai nepalikti be priežiūros, baigus stovyklauti visiškai užgesinti buvusias laužavietes, jokiais būdais nepalikti rusenančių anglių. Taip pat nenumesti pilnai neužgesintos nuorūkos, atsakingai naudoti bet kokius ugnies šaltinius“, – ragina miškininkai.