- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė trečiadienį pareiškė, kad teisinio pagrindo skelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu dėl gaisro Alytuje nebuvo, ir pažadėjo reguliavimą taisyti.
Gairas Alytaus padangų perdirbimo įmonėje kilo spalio 16 dieną. Ekstremalią situaciją paskelbus Alytaus miesto ir rajono savivaldybėms, po kelių dienų vyriausybinė komisija nusprendė neinicijuoti ekstremalios situacijos paskelbimo valstybės mastu.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ministrė sakė, kad Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijoje specialistai įvertino, jog su gaisro padariniais susidūrė per mažai savivaldybių, taršos matavimai nerodė kritinės būklės, o neramumai, kaip numato įstatymai, netruko bent pusmečio.
„Visi kompetetingų institucijų atstovai, tai yra ir Aplinkos apsaugos agentūros žmonės, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas vertino, ar situacija atitinka (valstybės ekstremalios situacijos – BNS) kriterijus“, – teigė R. Tamašunienė.
„Šiandien vertinant, be abejo, po visos tos situacijos ir užgesinto gaisro, galbūt reikėjo man pačiai imtis atsakomybės, bet taip pat teisiniai dalykai yra tokie, Civilinės saugos įstatymas numato, kada yra skelbiama ekstremali situacija, kada ne“, – sakė ministrė.
„Kada tau kompetetingi specialistai sako duomenis, sako rodiklius, sudėtinga pasakyti, kaip elgtis – ar laužyti teisę ir pasirinkti patikrinti savo improvizacijos galimybes, ar vis dėlto valdyti situaciją“, – pridūrė ji.
Politikė sutiko su konservatoriaus Arvydo Anušausko siūlymu, kad reikia keisti taisykles, kada skelbiama valstybinė ekstremali situacija.
Pasak jos, reikia numatyti galimybę pareigūnams patiems įvertinti realią padėtį, o ne tik vadovautis formaliais rodikliais.
Civilinės saugos įstatymas numato, kada yra skelbiama ekstremali situacija, kada ne.
Kritika ugniagesių vadams
Per Seimo komiteto posėdį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovybė sulaukė kritikos, kad pati tiesiogiai nevadovavo gaisro gesinimui, nors tam buvo išsiųstos didžiausios kokios įmanoma pajėgos.
„Gaisro gesinimo vadovas turėjo būti PAGD atstovas, pageidautina, iš vadovybės“, – sakė socialdemokratė Dovilė Šakalienė.
Departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas kritiką atmetė.
„Ar PAGD vadovas, ar kitas aukščiausio rango kitas pareigūnas būtų ėjęs į gaisravietę gesinti gaisro, tai tas gaisras geriau neužsigesintų“, – tvirtino pareigūnas.
Pasak jo, nuolat keisdamiesi pamainomis gaisrų gesinimo vadovais buvo devyni tinkamą kvalifikaciją turintys pareigūnai: „Jie savo pareigą atliko be priekaištų“.
M. Kanapickas sakė, kad per pirmąsias keturias gaisro dienas Lietuvoje ugniagesiai vyko į dar 800 įvykius, kur atliko skubiuosius veiksmus, tai yra gesino kitus gaisrus ar gelbėjo po eismo įvykių automobiliuose prispaustus žmones.
Pasak jo, PAGD vadovybė turi koordinuoti situaciją visoje Lietuvoje.
„Vadovybės užduotis – užtikrinti darnų visos sistemos veikimą, neapsiribojant vienu konkrečiu įvykiu“, – kalbėjo vienas ugniagesių gelbėtojų vadų.
Vidaus reikalų ministrė pranešė, kad ministerijoje ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente bus altiktas tarnybinis patikrinimas siekiant išsiaiškinti, ar gaisras gesintas laikantis visų galiojančių tvarkų.
„Valstietis“ Audrys Šimas paragino atlikti nepriklausomą tyrimą, nes pareigūnai nesugebės patys savęs įsivertinti kritiškai.
Viceministras buvo Čilėje
Posėdyje audringos politikų reakcijos sulaukė aplinkybė, kad už civilinę saugą atsakingas viceministras Česlovas Mulma gaisro metu buvo išvykęs į Čilę dalyvauti Interpolo renginyje.
Č. Mulma patvirtino, kad iš komandiruotės grįžo spalio 22-ąją, šeštą gaisro dieną, todėl negalėjo patarti ministrei.
„Aš tikrai tomis dienomis nepatarinėjau ministrei, aš buvau išvykęs į Interpolo asamblėją ir grįžau spalio 22 dieną. Neturėjau jokio ryšio ir informacijos apie tai, kas vyksta čia“, – sakė viceministras.
„Aš net nežinojau, kad toks įvykis yra. Aš nebuvau informuotas tą pačią dieną apie tą įvykį, aš sužinojau apie jį vėliau šiek tiek“, – pridūrė jis.
Kilus Seimo narių pasipiktinimui, Č. Mulma tvirtino, kad „šiokią tokią“ informaciją vis dėlto žinojo.
Vidaus reikalų ministrė sakė, kad viceministro komandiruotė buvo svarbi, o ji gavo visus reikalingus patarimus iš kitų specialistų.
„Nieks neplanuoja gaisro ar kitos ekstremalios situacijos ir du viceministrai dalyvavo svarbiose Lietuvai konferencijose“, – kalbėjo R. Tamašunienė.
„Aš neginu, bet sakau, kokia buvo situacija“, – pridūrė ji.
Vadovybės užduotis – užtikrinti darnų visos sistemos veikimą, neapsiribojant vienu konkrečiu įvykiu.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pasiūlė Č. Mulmai pagalvoti apie atsistatydinimą.
„Įsivaizduokite, kaip tai skamba. Žinojo ugniagesiai, žinojo civilinė sauga, žinojo, neabejoju, ministrė, prezidentas, Seimo nariai, o jūs nežinojote. Ar jūs nematote savo asmeninės atsakomybės kaip žmogaus, kurio tai yra darbas?“, – sakė politikas.
„Kaip sakoma, jūs turėjote vieną darbą. Vieną darbą turėjote ir to darbo metu jūs nebuvote, nekėlėte ragelio, neskaitėte elektroninio pašto. Ar jūs tinkamas eiti savo pareigas?“, – piktinosi parlamentaras.
Įmonėje „Ekologistika“ kilęs gaisras vadinamas viena didžiausių šalies ekologinių nelaimių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų4
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė2
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?1
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas6
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?9
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...