Aukštojo mokslo reforma nepatenkintiems parlamentarams kreipusis į Konstitucinį Teismą (KT), švietimo ir mokslo ministras ragina nekelti sumaišties.

„Raginu Seimo narius bendrom jėgom siekti pažangos aukštajame moksle ir įgyvendinti užsibrėžtą reformą, o ne ją stabdyti. Seimo narių grupė turi teisę kreiptis į Konstitucinį teismą dėl išaiškinimo. Tačiau raginimai visam Seimui nutarimu kreiptis į Konstitucinį teismą kelia nereikalingą sumaištį tuo metu, kai abiturientai laiko brandos egzaminus ir jau vyksta priėmimas į aukštąsias mokyklas pagal naująją tvarką,“ - sako Gintaras Steponavičius.

Anot jo, svarstant įstatymo projektą, vyko diskusijos, kuriose dalyvavo įvairios interesų grupės, specialistai bei teisininkai.

„Vyriausybės ir Seimo teisininkai prieštaravimų Konstitucijai Mokslo ir studijų įstatyme neįžvelgė,“ - sako ministras.

Seimo nariai KT prašys išsiaiškinti, ar dalis Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų nepažeidžia šalies Konstitucijos nuostatų.

Socialdemokratai Vytenis Andriukaitis ir Julius Sabatauskas, konservatorė Vida Čigriejienė bei Darbo partijos frakcijos narys Vydas Gedvilas mano, kad nepagrįstos įstatymo nuostatos dėl aukštųjų mokyklų autonomijos, gerai besimokančio moksleivio ir studento sąvokų bei kitos.

Parlamentarams neaišku, kas yra gerai besimokantis studentas bei tai, ar geriausiai vidurines baigusiųjų kriterijai atitinka gerai besimokančiųjų aukštojoje kriterijus.
„Pirmiausia dėl valstybės finansuojamo aukštojo mokslo. Juk Konstitucijoje nerašoma, kad iš valstybės biudžeto dvejus metus finansuojamas tik gerai besimokantis moksleivis. Nebūtinai geras moksleivis ir universitete gerai mokysis, o geras studentas dėl to negaus krepšelio“, - lrt.lt sakė Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratijos (TS-LKD) frakcijos narė Vida Marija Čigriejienė.

Bijo universitetų politizavimo

Į KT besikreipiantys Seimo nariai taip pat abejojo, ar po reformos aukštosios mokyklos išlaikys autonomiją. „Aš bijau, kad gali būti politizuota aukštoji mokykla, nes į tarybą, kurią sudaro 11 asmenų, 6 bus skirti Švietimo ministerijos“, - sakė V. M. Čigriejienė.

„Taryba pastatoma virš Senato - įvedama prievaizdo sistema. Jeigu mes pripažįstame aukštosios mokyklos autonomiją, tai yra absurdas“, - sakė konservatorė.

Pasak jos, aukštojo mokslo ir studijų reforma buvo būtina, tačiau šiuos ir kai kuriuos kitus, pavyzdžiui, universiteto turto perskirstymo, finansavimo, studijų kokybės dalykus reikia labiau apibrėžti.

Parlamentarai žada parengti dar vieną kreipimąsi į KT dėl visų Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų.