„Rugsėjo mėnesį įgaliojimai buvo suteikti. Iki tol jie galėjo lydimi sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, vykdydami jų nurodymus, teikti jiems pagalbą. Suteikus papildomus įgaliojimus, iš pradžių prezidento dekretu, o vėliau Seimui tai patvirtinus, kariai turi teisę lygiai taip pat, kaip ir sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, taikyti, jeigu reikia, prievartos veiksmus, sulaikyti nelegalus, apieškoti, patikrinti jų dokumentus ir t. t.“, – antradienį LRT radijui sakė A. Anušauskas.

„Iki tol kariai tokių įgaliojimų tiesiog neturėjo, bet tie įgaliojimai galioja toje pasienio zonoje, arba ten, kur teikiama parama saugant laikinas apgyvendinimo vietas“, – patikslino jis.

Tuo metu kalbėdamas apie agresyvius veiksmus iš Baltarusijos tarnybų pusės, ministras tvirtino, kad su tokia agresyvia taktika, su kokia susiduria Lenkijos pareigūnai, lietuviai iki šiol nesusidūrė. Vis dėlto ministras akcentavo, kad Lietuvos kariams yra suteikta galimybė panaudoti ginklą, jeigu jiems iškiltų pavojus gyvybei.

Jeigu grėstų mūsų karių gyvybei pavojus – jie naudotų ginklą. Be abejo, savo teritorijoje, bet jie tam turi teisę.

„Jeigu grėstų mūsų karių gyvybei pavojus – jie naudotų ginklą. Be abejo, savo teritorijoje, bet jie tam turi teisę, tos teisės yra suteiktos ir iki gruodžio vidurio, tai yra Seimo nutarimu (greičiausiai tas nutarimas irgi bus pratęstas) dėl karių didesnių įgaliojimų“, – aiškino jis.

Pasak krašto apsaugos ministro, kariams suteiktų papildomų įgaliojimų iki šiol pasitelkti dar neteko, tačiau jie, politiko vertinimu, vis tiek jau reikšmingai prisidėjo valdant į Lietuvą ketinančių patekti nelegalių migrantų srautus.

„Kariuomenė, žiūrint, ar dalyvauja, sulaiko nelegalų, tai taip, tikrai sulaiko. Buvo toks laikas, rugpjūtį (kariuomenė – ELTA) sulaikydavo kas antrą, mėginusį patekti į Lietuvos teritoriją. Dabar tie santykiai gal yra pasikeitę, tačiau bet kokiu atveju kariai tikrai veiksmingai prisideda prie sienos apsaugos“, – tikino A. Anušauskas.

Gaunami afganistaniečių prašymai

A. Anušauskas teigia, kad vis dar gaunami prašymai iš Afganistano atgabenti asmenis, kurie neretu atveju niekaip nėra susiję su pagalba Lietuvos kariuomenei. Ministro teigimu, šiuo metu yra bendraujama tik su vienu afganistaniečių vertėju dėl galimybės jį ir jo šeimą atgabenti į Lietuvą.

„Gaunami prašymai ne tik iš vertėjų, bet ir iš afganistaniečių, kurie kažkuriuo metu buvo susidūrę su Lietuvos kariuomene, žino, kad perkėlėme vertėjus ir jų šeimas, žino šias aplinkybes. Kreipiasi į mus kartais ir bandydami laimę, nebūdami susiję su teikta parama Lietuvos kariams Afganistane“, – LRT radijui teigė A. Anušauskas.

Bet mes turime įpareigojimą perkelti žmones, kurie iš tikrųjų teikė paramą Lietuvos kariuomenei.

„Bet mes turime įpareigojimą perkelti žmones, kurie iš tikrųjų teikė paramą Lietuvos kariuomenei“, – akcentavo jis.

Ministras pabrėžia, kad Lietuvos kariuomenė turi detalius sąrašus asmenų, kurie iš tiesų teikė pagalbą. A. Anušauskas informuoja, kad šiuo metu dėl atgabenimo į Lietuvą yra bendraujama tik su vienu afganistaniečiu ir jo šeima.

„Bendraujama su vienu vieninteliu vertėju, kuris nespėjo į lėktuvą tuo metu ir Lietuva tarpininkauja, kad jis patektų į kaimynines valstybes ir iš ten būtų galima jį atgabenti. Tačiau vyksta derybos, nes žmogus nori atvažiuoti ne tik pats su savo penkių asmenų šeima, bet ir dar nori dvidešimt giminaičių kartu pasiimti“, – teigė ministras, akcentuodamas, kad Lietuva nėra prisiėmusi įsipareigojimo priimti ir Lietuvos kariuomenei talkinusių vertėjų giminaičius.

„Tai kol dėl to nesutarta, jis nenori vykti. Jeigu bus sutarta, tai galbūt ir atvyks. Bet šiuo atveju viskas priklauso nuo paties žmogaus pasirinkimų, čia nėra kokia nors prievarta. Jei žmogus jaučia pavojų savo gyvybei, savo šeimai, tai, be abejonės, tie žmonės nemąstydami naudojasi šia parama“, – taip pat pažymėjo jis.

Rugpjūčio viduryje Afganistano prezidentas Ashrafas Ghanis išvyko iš savo šalies į Tadžikistaną, o į Kabulą įžengę Talibano kovotojai užėmė prezidento rūmus.

Griežtosios linijos islamistai užėmė Afganistano sostinę, kai subyrėjo 300 tūkst. karių turėjusios šalies ginkluotosios pajėgos. Islamistų kovotojai taip pat susirinko jų ginkluotę, šaudmenis ir įrangą, įskaitant karinius lėktuvus.

Reaguodama į situaciją Afganistane, Lietuvos Vyriausybė į Lietuvą perkėlė kiek daugiau nei 170 Lietuvai talkinusių afganistaniečių ir jų šeimų narių. Taip pat numatyta 600 tūkst. eurų skirti atvykusių afganistaniečių aprūpinimui. Didžioji dalis atvykusių afganistaniečių apgyvendinti Raseiniuose.

Migracijos departamentas suteikė prieglobstį visiems iš Afganistano evakuotiems asmenims – su Lietuvos kariais dirbusiems vertėjams, kariškiams, ES ir JT personalui bei jų šeimos nariams.