Ministras gerų žinių neturi

Nuo spalio kai kuriems mokytojams algos gali mažėti daugiau nei 8 proc., tačiau tai priklausys nuo konkrečios mokyklos padėties. Taip tvirtino redakcijoje viešėdamas švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Atsakydamas į portalo skaitytojų klausimus ministras sakė nesutinkąs su tikinimais, esą mokslas Lietuvos universitetuose tapo brangesnis nei užsienio šalyse.

– Kaip manote, ar Lietuvoje ne per daug universitetų? Kaip vertinate aukštojo mokslo reformą?

– Universitetų ir aukštųjų mokyklų tinklas Lietuvoje per didelis. Prasidėjusi aukštojo mokslo reforma paskatins aukštąsias mokyklas jungtis ir dirbti efektyviau. Aukštojo mokslo reforma tik prasideda, ji truks ketverius metus, tačiau jos pradžia nuteikia optimistiškai.

– Kodėl su studentų atstovais šnekama vienaip, o už uždarų durų daroma kitaip, t. y. žadama, jog palūkanas už mokslą reiks mokėti po metų ar baigus mokslus, o iš tikrųjų norima, kad studentas palūkanas mokėtų tais pačiais metais?

– Apie neva sprendimus už uždarų durų kalbantys atskiri studentų atstovai elgiasi nesąžiningai. Visi Vyriausybės sprendimai, prieš juos priimant, buvo derinami su pagrindinėmis studentų organizacijomis ir taip kalbantys studentų atstovybių sąjungos atstovai patys dalyvavo šiame derinimo procese. Manau, turėtume pasidžiaugti atsirandančiomis naujomis galimybėmis studentams, o ne užsiimti kritika dėl kritikos.

– Vyraujanti pasaulinė praktika teikti paskolas remiasi privačiomis kredito institucijomis. Daug metų apie tai buvo kalbėta, bet iki sprendimo nesiryžta ateiti. Išanalizavome kitų, pirmiausia gretimų šalių, patirtį ir praktiką ir jau šiais metais valstybės remiamų paskolų sistemos įgyvendinimas leis užtikrinti didesnį studijų prieinamumą savo lėšomis norintiems studijuoti jauniems žmonėms. Tiek Estijoje, tiek Latvijoje jau ne vienus metus paskolas teikia bankai, ir palūkanų dydį, viršijantį 5 proc., dengia valstybė. Kita priežastis, kodėl buvo pasirinktas toks sprendimas, yra tai, kad 20 mln. litų paskoloms iš biudžeto neužtenka ir papildomų rezervų sunkmečiu valstybė neturi.

– Ar valstybė žino, kokių jai reikia specialistų? Nes vadybininkai, teisininkai, viešbučių ir turizmo administratoriai, psichologai masiškai "kepami" jau 19 metų. Gal verta finansuoti tas specialybes, kurios tikrai reikalingos ir naudingos valstybei?

– Specialistų poreikį lemia rinka, o dirbtinis valdžios poreikių prognozavimas paprastai baigiasi klaidinamais signalais. Geriausias to pavyzdys galėtų būti siūlymas šiuo metu rinktis studijas, kurias baigę žmonės nerastų darbo, ir tokių krizės kontekste pavyzdžių yra ne vienas. Tačiau atskirais atvejais valstybė numato taikyti tikslinio finansavimo principą paruošiant atskirų sričių specialistus, pripažinus išskirtinį jų poreikį.

– Kodėl Lietuvoje mokslas brangesnis nei užsienio šalyse? Ar nemanote, jog kainos skatina jaunimą emigruoti?

– Mokslas mūsų aukštosiose mokyklose nėra brangesnis nei užsienyje, kainos už studijas yra realios ir tokias sumas valstybė iš biudžeto moka už vieną studentą. Noriu atkreipti dėmesį, kad daugiau nei 60 proc. iš 36 tūkst. įstojusių šiųmečių pirmakursių studijuos valstybės lėšomis.

Prieš pradedant spekuliuoti emigracijos temomis siūlau pažvelgti į pamatines priežastis, kodėl jauni žmonės iki šiol rinkosi studijas užsienyje. Pirmoje vietoje yra nepakankama studijų kokybė – dėl to ir pradėta aukštojo mokslo reforma, kad padėtis būtų keičiama iš esmės.

Kita vertus, džiausiuosi jaunų žmonių noru išmėginti save užsienyje, dar daugiau didžiuojuosi, kad geriausi pasaulio universitetai kviečia mūsų jaunuolius studijuoti. Priminsiu, kad iš visų šiemet Lietuvoje į aukštąsias mokyklas stojusių neįstojo tik kas tryliktas jaunuolis.

– Jūs savo vaiką mokytis leisite į užsienio ar Lietuvos universitetą? Kodėl?

– Mano sūnui šiuo metu 13 metų ir kol jis baigs mokyklą, Lietuvos aukštajame moksle bus įvykę kokybinių pokyčių, bet manau, kad spręs mano sūnus, jis turės teisę rinktis. Nuo pat sūnaus gimimo esame jį apdraudę kaupiamuoju studijų draudimu, tad iki jo pilnametystės kas mėnesį mokėdami gana simbolinę pinigų sumą, sukaupsime pakankamai lėšų, kad jis galėtų pasirinkti norimas studijas. Manau, kad investicija į lavinimąsi ir studijas yra verta didesnio dėmesio ir tikiu, kad visuomenės suvokimas didės.

– Priimtas sprendimas mažinti mokinio krepšelį. Ar yra apskaičiuota, kaip tai atsilieps mokykloms – ar dėl to bus mažinami ir mokytojų atlyginimai?

Dėl sunkios ekonominės padėties Vyriausybė yra priėmusi sprendimą visame viešajame sektoriuje darbo užmokesčio fondą mažinti 8 proc. Deja, šis mažinimas, nors laikinas, palies ir pedagogus. Visiems pedagogams atlyginimai nuo spalio 1 d. mažės 4,7 proc. Dar 3,3 proc. darbo užmokesčio fondas bus mažinamas keičiant mokinio krepšelio metodiką. Dėl šio sprendimo keisis mokytojų krūvis. Daliai mokytojų atlyginimas mažės nedaug, kitiems dėl mažesnio valandų skaičiaus gali mažėti daugiau nei 8 proc., bet tai priklausys nuo konkrečios mokyklos sprendimo, čia lems mokinių skaičius ir galimybės steigėjams lanksčiau spręsti krūvių klausimus.

Primenu, kad nuo rugsėjo 1 d. į mokyklas ateis 24 tūkst. mažiau vaikų nei pernai – tai irgi turės įtakos skirstant mokytojų darbo krūvį. Tačiau valstybei įveikus ekonomikos nuosmukį, prie mokytojų atlyginimo didinimo klausimo bus grįžta.

– Kaip vertinate žinią, kad Žemaitijos mokytojai žada streikuoti dėl neva 20 proc. jiems mažinamo atlyginimo?

– Teiginiai dėl 20 proc. mažesnio atlyginimo neatitinka tikrovės. Jau minėjau, kad atlyginimai visiems mokytojams nuo spalio 1 d. mažės 4,7 proc. Su profesinių sąjungų atstovais dar vasarą kelis kartus apie tai kalbėjome prie derybų stalo ir šitie faktai jiems turi būti puikiai žinomi.

Po rugsėjo galėsime pasakyti aiškiau, kaip dėl mažėjančio vaikų skaičiaus ir mažesnio dalinio finansavimo keisis krūviai ir kiek tai atsiliepia mokytojo pajamoms.

– Jau kurį laiką dirbate ministru. Ką konkrečiai gera padarėte, kad švietimo ir mokslo žmonės gyventų geriau?

– Nuo pat savo darbo pradžios pradėjau įgyvendinti pokyčius, apie kuriuos buvau kalbėjęs dar iki tapdamas ministru. Bendrame lavinime "ravime" popierizmą – panaikinta daugiau nei 50 įvairių iki tol privalomų mokykloms dokumentų. Nuosekliai mažinu švietimo biurokratijos sluoksnį. Tai daroma sujungiant ministerijai pavaldžias institucijas ir naikinant apskritis. Neatidėliodami pradėjome įgyvendinti sisteminę aukštojo mokslo pertvarką, kuri paskatins mūsų mokslo ir studijų institucijas dirbti kokybiškiau ir orientuotis į rezultatus. Galėčiau vardyti dar daug dalykų, bet šitie yra svarbiausi.