- Ramūnas Jakubauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Medininkų žudynių aukų artimieji gedi žuvusiųjų, pasigenda teisingumo
-
Medininkų žudynių aukų artimieji gedi žuvusiųjų, pasigenda teisingumo
-
Medininkų žudynių aukų artimieji gedi žuvusiųjų, pasigenda teisingumo
-
Medininkų žudynių aukų artimieji gedi žuvusiųjų, pasigenda teisingumo
-
Medininkų žudynių aukų artimieji gedi žuvusiųjų, pasigenda teisingumo
-
Medininkų žudynių aukų artimieji gedi žuvusiųjų, pasigenda teisingumo
Medininkuose valstybės vadovai penktadienį pagerbė prieš 29-erius metus vykusių žudynių aukų atminimą, o žuvusiųjų pareigūnų artimieji ir tragedijos liudininkai sako gedintys ir vis dar pasigendantys teisingumo.
1991 metų liepos 31-ąją Medininkų pasienio poste prie sienos su Baltarusija sovietų omonininkai nužudė septynis Lietuvos pareigūnus: Mindaugą Balavaką, Algimantą Juozaką, Juozą Janonį, Algirdą Kazlauską, Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių. Ričardas Rabavičius nuo šautinių žaizdų galvoje mirė ligoninėje rugpjūčio 2-ąją.
Vienintelio sunkiai sužeisto muitinės pareigūno Tomo Šerno gyvybę medikams pavyko išgelbėti.
„Šie vyrai buvo užpulti klastingo priešo. Priešo, kuris nenorėjo stoti į atvirą kovą, pasinaudojo ryto prieblanda, aplinkybėmis, kad atliktų savo juodą darbą“, – susirinkusiesiems sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
Jis kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene gėlėmis pagerbė žudynių aukas, pagerbimo ceremonijoje dalyvavo ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, premjerą pavaduojantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, ministrai bei aukšti šalies pareigūnai.
Šįkart minėjime nedalyvavo T. Šernas.
V. Landsbergio teigimu, Medininkų žudynių tyrime nebuvo padaryta viskas, ką buvo galima padaryti.
„Teisingumas – ar mes norėjome jį įgyvendinti, ar tik imitavome, apribodami, galų gale, iki vieno labai abejotino nusikaltėlio? Tyrimas ar tik jo imitavimas iš anksto uždėtuose siauruose rėmeliuose, o iš tikrųjų ir senaties laukimas – tas buvo taip akivaizdu, kol prezidentė Dalia Grybauskaitė nepareikalavo perkvalifikuoti nusikaltimų – ir Sausio 13-osios, ir Medininkų“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Šie vyrai buvo užpulti klastingo priešo. Priešo, kuris nenorėjo stoti į atvirą kovą, pasinaudojo ryto prieblanda, aplinkybėmis, kad atliktų savo juodą darbą.
„Buvo ignoruojami liudininkai kaip T. Šernas, R. Rabavičius dar buvo gyvas, kai jį vežiojo po Vilnių ieškodami ligoninės, kur galima būtų jį paguldyti“, – pridūrė jis.
V. Landsbergis omonininkų veiksmus apibūdino kaip „valstybės puolimą“ ir „terorą“.
Irena Maurušaitienė, buvusi Medininkų posto inspektorė, pamena, kad toje pamainoje, kai buvo nužudyti pareigūnai, dirbo ir prieš tragediją nakčiai buvo išleista namo.
„Vyrai susirinko, pasitarė – aš vieniša motina buvau, du vaikai, išleido (...) Tokių įtartinų įvykių buvo, bet mes nekreipėme dėmesio, vakare aš išvažiavau namo, sužinojau ryte tuos visus baisius dalykus“, – žurnalistams sakė 73-ejų metų moteris.
„Aš antrą kartą gimiau – jeigu manęs nebūtų išleidę namo, aš gulėčiau Antakalnyje šalia savo bendražygių“, – pridūrė ji.
Žuvusio R. Rabavičiaus brolis Audrius sako, kad teisingumas iki šiol nėra atstatytas, jo viltis – kad visi kaltieji būtų surasti.
„Kad visi kaltieji būtų surasti“, – BNS sakė 47-erių A. Rabavičius.
Jam pritarė ir Genė Orlavičienė, žuvusio S. Orlavičiaus žmona.
„Bijau ką nors pasakyt, bijau, kad nelabai. Mes ne to tikėjomės, tikėjomės daugiau teisingumo“, – žurnalistams sakė 70-metė moteris.
Minint 29-ąsias Medininkų žudynių metines penktadienį taip pat vyko ir tradicinis bėgimas nuo Medininkų iki sostinės Antakalnio kapinių, kur palaidoti žuvusieji.
Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčioje ketvirtadienį jau įvyko Medininkų tragedijos atminimo vakaras, kurį vedė T. Šernas, jis šiuo metu yra Lietuvos evangelikų reformatų vicesuperintendentas.
Dėl Medininkų žudynių nuteistas ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka buvęs OMON milicininkas Konstantinas Michailovas.
Dar tris omonininkus – Andrejų Laktionovą, Česlavą Mlyniką ir Aleksandrą Ryžovą – Lietuvos teismai griežčiausia bausme nuteisė už akių, nes Rusija atsisako juos išduoti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Praneša apie taisykles: į renginius, teatrus ir kino teatrus su bet kokia kauke neįleis
Lietuvoje leidus organizuoti nedidelius renginius, veikti teatrams ir kino teatrams, į juos bus privalu ateiti su medicininėmis kaukėmis ar respiratoriais, žiūrovai bus sodinami išlaikant dviejų metrų atstumus. ...
-
Nuo COVID-19 jau paskiepyta daugiau nei 5,9 tūkst. statutinių pareigūnų
Nuo COVID-19 paskiepyta daugiau nei 5,9 tūkst. arba 39,4 proc. statutinių pareigūnų, pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija. ...
-
Nelaimingi laivai ras vietos Klaipėdoje
Susisiekimo ministras keičia laivų priėmimo į prieglobstį tvarką. ...
-
Orai: savaitės pradžia bus puiki, vėliau – permainos
Artimiausiomis dienomis šiluma palaipsniui atslūgs, bet bent kelios dienos dar bus malonios. Antroje savaitės pusėje vis dažniau pasirodys lietaus debesys, o termometrų stulpeliai kils vangiai. ...
-
Paskelbtas konkursas: ieško naujo Aplinkos apsaugos departamento vadovo
Valstybės tarnybos departamentas pirmadienį pranešė paskelbęs naujo Aplinkos apsaugos departamento vadovo konkursą. ...
-
Fiksuoja pasieniečiai: privalomų QR kodų neturinčių keliautojų skaičius – nedidelis
Pasienyje su Lenkija karantino reikalavimų laikymąsi kontroliuojantys pasieniečiai fiksuoja, kad pastarąją savaitę privalomų QR kodų neturinčių keliautojų skaičius liko nedidelis – iki 6 proc. visų patikrintųjų. ...
-
Netikėtai mirė žinomas chirurgas K. Vitkus4
Pirmadienio rytą Lietuva neteko garsaus rekonstrukcinės ir plastinės mikrochirurgijos gydytojo, plastinės chirurgijos pradininko Lietuvoje profesoriaus Kęstučio Vitkaus. Vyras mirė eidamas 69-uosius metus. ...
-
Plane „Naujos kartos Lietuva“ numatytos ilgalaikės švietimo reformos
Per artimiausius penketą metų Europos Komisijos (EK) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis Lietuvoje numatyta įgyvendinti itin reikšmingas reformas švietimo ir mokslo srityse. Tam numatyta skirti iki 489 mln. eu...
-
Lietuvoje – daugiau dėmesio jūros taršai
Daugėja pagal įvairias programas jūros aplinkos apsaugai skiriamos lėšos. ...
-
Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių atvykti leista 805 baltarusiams3
Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių iki šiol leista atvykti 805 Baltarusijos piliečiams, pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). ...