Migracijos statistika: iš kurių miestų žmonės bėga ir kur sugrįžta?

Pasak duomenų, 2021 metais iš Lietuvos emigravo 25,2 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų. Tai yra 9,1 proc. daugiau nei 2020-aisiais.

Leidinyje nurodoma, jog bendrasis emigracijos rodiklis (emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų) buvo 9. Visagino savivaldybėje šis rodiklis siekia 14,6.

„Vertinant emigracijos rodiklius Visagino savivaldybėje, svarbu pabrėžti, kad nuo 2017 metų emigruojančių žmonių skaičius ženkliai mažėjantis, todėl tai yra geras ženklas mums, kad judame teisinga, progresyvia kryptimi“, – BNS sakė savivaldybės meras Erlandas Galaguzas.

„Vis daugiau anksčiau į užsienį išvykusių visaginiečių grįžta namo – turime ne vieną gražią istoriją, kai žmonės grįžta su šeimomis ir augančiais vaikais, kad galėtų juos leisti į mokyklas ir bendrauti su šeima (...). Mūsų pastangos ir yra nukreiptos į tai, kad tokių žmonių grįžimas būtų sklandesnis“, – nurodė Visagino ekonomikos plėtros agentūros direktorė Laura Mažintė.

2021 metais iš Lietuvos emigravo 25,2 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų. Tai yra 9,1 proc. daugiau nei 2020-aisiais.

Mažiausiai emigrantų 1 tūkst. gyventojų teko Širvintų ir Ignalinos rajonų savivaldybėms – 5,5.

Pasak Širvintų rajono savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės, matoma tendencija, kad rajoną renkasi jaunos šeimos, atsikeliančios iš Vilniaus ir kitų miestų.

„Vienas iš mažiausių Lietuvoje emigravusių gyventojų rodiklis parodo, kad pastarieji aštuoneri metai darbo, planuojant ir įgyvendinant investicinius projektus, asfaltuojant žvyrkelius, stiprinant ir plečiant švietimo, sporto, kultūros, socialines, vaikų popamokinio užimtumo paslaugas daro Širvintų rajoną patrauklų gyventi“, – teigė ji.

Ignalinos rajono savivaldybė BNS nurodė, jog duomenis komentuoti sudėtinga, tačiau žemam rodikliui įtakos gali turėti tai, kad rajonas pagal gyventojų amžių yra gana „pagyvenęs“.

Tuo metu 2021 metais į Lietuvą imigravo 44,9 tūkst. žmonių, 1 tūkst. gyventojų teko 16 imigrantų.

Bendrasis imigracijos rodiklis (imigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų) didžiausias buvo Elektrėnų savivaldybėje – 26,8.

Savivaldybė pastebėjo, jog tam įtakos gali turėti geografinė padėtis, tinkamas teritorijų planavimas ir viešųjų paslaugų pasiūla yra palankūs kurtis, gyventi, dirbti, ugdytis ir ilsėtis  žmonėms ir verslui. 

„Elektrėnų savivaldybė yra 11 vietoje iš  60 savivaldybių pagal bruto darbo užmokestį, o tai reiškia, kad darbo atlyginimo dydžiu nusileidžiame tik dešimčiai savivaldybių, tarp kurių yra kur kas už mus didesnės savivaldybės, tokios kaip Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės, Kauno miesto ir rajono savivaldybės, Klaipėdos miesto savivaldybė“, – teigiama atsiųstame komentare.

Mažiausias bendrasis imigracijos rodiklis buvo Šakių rajono savivaldybėje – 7,5.

„Dėl gyventojų srautų judėjimo daromos geografinės padėties (pasienio savivaldybė prie visiškai uždaros NATO ir ES išorinės sienos) bei ekonominės-socialinės situacijos (kai dominuoja žaliavinis žemės ūkis, o laisvos ekonominės zonos numatytos tik Marijampolėje bei Kaune) įtakų“, – tokią tendenciją aiškino savivaldybė.