- Ramūnas Jakubauskas, BNS; Ieva Vidūnaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistikos departamentas ketvirtadienį paskelbė, kad dėl emigracijos pernai Lietuva prarado mažiausiai žmonių nuo pat nepriklausomybės atkūrimo.
Ekonomistai sako, kad 2019-aisiais jau gali būti fiksuojamas teigiamas balansas.
Pernai Iš Lietuvos išvyko 32,2 tūkst., o atvyko – 28,9 tūkst. žmonių. Skirtumas yra mažiausias nuo 1990 metų. 2017 metais iš Lietuvos išvyko 47,9 tūkst., o atvyko 20,4 tūkst. žmonių.
„Aš manyčiau, kad šiais metais mes turėsime jau teigiamą migracijos balansą“, – BNS sakė banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Reikėtų pasidžiaugti, nes emigracija buvo didelė ir viena iš pagrindinių grėsmių tiek ilgalaikiam Lietuvos ekonominiam augimui, tiek socialinės apsaugos sistemos tvarumui, todėl sumažėję emigracijos mastai ir išaugusi imigracija nuteikia pakankamai optimistiškai“, – pridūrė jis.
Populiariausiomis lietuvių emigracijos kryptimis pernai išliko Jungtinė Karalystė, Vokietija, Norvegija ir Airija, taip pat iš šių šalių daugiausia lietuviai ir grįžta.
Pernai į Jungtinę Karalystę išvyko 12,2 tūkst. gyventojų – 1,8 karto mažiau nei 2017 metais, o atvyko 7,6 tūkst. – pusė visų grįžusių gyventi Lietuvos piliečių.
Pasak Ž. Maurico, vykstantis „Brexit'o“ procesas pernai nedarė įtakos grįžtantiems lietuviams, tačiau norinčius išvykti į Jungtinę Karalystę atbaido.
Tais pačiais metais Lietuvą grįžo gyventi 16,6 tūkst. Lietuvos piliečių – tai 6,4 tūkst. daugiau negu 2017 m.
„Kalbant apie grįžimą, „Brexitas“ nėra esminis veiksnys, o gal ir apskritai nebuvo kažkuo išskirtinis veiksnys, tačiau labai sumažėjo vykstančių į Jungtinę Karalystę, tai neapibrėžtumas labiau atbaido lietuvius negu verčia grįžti į Lietuvą“, – teigė Ž. Mauricas.
Statistikos departamento duomenys rodo, kad vidutinis grįžusių vyrų amžius – 29, moterų – 28 metai. Anot ekonomisto, jauni žmonės yra lankstesni nei tie, kurie jau integravosi į užsienio šalių visuomenes.
„Tie žmonės, kurie jau kurį laiką yra emigravę, sukūrę šeimas, būstą įsigiję – jie bus mažiau linkę grįžti (...) tie emigrantai, kurie iki 10 metų gyvena, jie yra žymiai lankstesni ir tikimybė, kad jie grįš, yra žymiai didesnė“, – sakė Ž. Mauricas.
Statistikos departamento duomenimis, pernai į Lietuvą atvyko ir 12,3 tūkst. užsieniečių, iš kurių beveik pusė – Ukrainos piliečiai. Jų migracija pernai padidėjo trečdaliu, penktadaliu išaugo ir baltarusių bei rusų migracija į Lietuvą.
Daugiau nei pusė imigravusiųjų – sugrįžę lietuviai
Kaip skelbia Statistikos departamentas, praėjusiais metais į Lietuvą imigravo 28,9 tūkst. žmonių - 1,4 karto (8,5 tūkst.) daugiau nei 2017 m. Daugiau nei pusė (57,4 proc.) imigravusiųjų - į savo šalį grįžę gyventi Lietuvos piliečiai.
Tuo metu praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo 32,2 tūkst. gyventojų - 1,5 karto (15,7 tūkst.) mažiau nei 2017 m.
Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais emigravo 17 tūkst. vyrų ir 15,2 tūkst. moterų, t. y. vyrų emigravo 1,8 tūkst. daugiau negu moterų. 1 tūkst. gyventojų tenkančių emigrantų skaičius per metus sumažėjo nuo 16,9 iki 11,5.
Dauguma - 72,9 proc. - emigrantų deklaravo savo išvykimą į ES valstybes nares.
Praėjusiais metais daugiausia Lietuvos gyventojų emigravo į Jungtinę Karalystę (JK) - 12,2 tūkst. (37,7 proc.), Vokietiją - 3,2 tūkst. (9,8 proc.), Norvegiją - 3 tūkst. (9,3 proc.) ir Airiją - 2 tūkst. (6,3 proc.) emigrantų.
Dauguma (83,8 proc.) emigrantų yra gimę Lietuvoje, 3,5 proc. - Ukrainoje, 3,2 proc. - Rusijoje, 2,2 proc. - JK, 1,9 proc. - Baltarusijoje.
Daugiau negu pusė 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravusių vyrų (67,2 proc.) ir moterų (57,6 proc.) niekada negyveno santuokoje, ketvirtadalis - buvo vedę / ištekėjusios.
Praėjusiais metais emigravusių vyrų ir moterų vidutinis amžius - 26 metai.
Praėjusiais metais į Lietuvą imigravo 20 tūkst. vyrų ir 8,9 tūkst. moterų. 1 tūkst. gyventojų tenkančių imigrantų skaičius per metus padidėjo nuo 7,2 iki 10,3.
Tais pačiais metais Lietuvą grįžo gyventi 16,6 tūkst. Lietuvos piliečių - tai 6,4 tūkst. daugiau negu 2017 m. Daugiau negu pusė (57,1 proc.) jų - vyrai.
Praėjusiais metais daugiausia Lietuvos piliečių grįžo iš: JK - 7,6 tūkst., arba 45,8 proc., Norvegijos - 1,9 tūkst., arba 11,3 proc., Airijos - 1,2 tūkst., arba 7,4 proc. ir Vokietijos - 1,2 tūkst., arba 7,3 proc.
Palyginti su 2017 m., iš JK ir Airijos grįžusių Lietuvos piliečių skaičius padidėjo po 1,5 karto, Norvegijos ir Vokietijos - po 1,9 karto.
Praėjusiais metais grįžusių Lietuvos piliečių vyrų vidutinis amžius - 29 metai, moterų - 28 metai.
Tais pačiais metais į šalį imigravo 12,3 tūkst. užsieniečių (42,6 proc. visų imigrantų), tai 2,1 tūkst. (20,7 proc.) daugiau nei 2017 m. Dauguma (85,3 proc.) imigrantų užsieniečių - vyrai.
Beveik pusė (5,7 tūkst., arba 46,5 proc.) praėjusiais metais imigravusių užsieniečių buvo Ukrainos piliečiai, 3,3 tūkst. (26,4 proc.) - Baltarusijos, 780 (6,3 proc.) - Rusijos piliečiai.
Per metus imigravusių Ukrainos piliečių skaičius padidėjo 32,1 proc., Baltarusijos - 20 proc., Rusijos piliečių - 18,9 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Tapinas apie paramą „Bayraktar“: kol didžiulės valstybės trypčiojo, lietuviai parodo, kaip reikia
Prieš porą dienų startą rinkti paramai, už kurią rengiamasi pirkti bepilotį taktinį kovinį lėktuvą „Bayraktar“ Ukrainai, paskelbęs žurnalistas ir visuomenės veikėjas Andrius Tapinas penkadienį pranešė, ...
-
Narai pavojingomis sąlygomis karpo tinklus nuo Baltijos jūroje nuskendusių laivų
Nuo karų metu Baltijos jūroje nuskendusių laivų nukarpomi žvejybiniai tinklai, dar vadinami vaiduokliais – jie teršia jūrą, o kartu su mikroplastiku per jūros produktus atsiduria ir ant mūsų stalo. ...
-
Įvertino raginimus nusileisti Rusijai: neverta kartoti senų klaidų
Nežinomybė dėl pasaulio ateities dominavo Davoso forume – nuo užsienio politikos iki pasaulinės recesijos ar maisto trūkumo. Daugėja raginimų ir Ukrainai padaryti nuolaidų Rusijos žiauriame kare, kad pasaulis galėtų grįžti į normalias v...
-
M. Chodorkovskis: Rusijai nereikia prezidento posto
Rusijoje prezidento institutas nereikalingas, sako opozicijos veikėjas Michailas Chodorkovskis, prognozuojantis, kad Vladimiro Putino režimo pabaigos „laukti reikės neilgai“. ...
-
Vadovybės apsaugos tarnybai perduotos naujos patalpos Vilniuje
Turto bankas penktadienį Vadovybės apsaugos tarnybai (VAT) perdavė naujas patalpas sostinėje. ...
-
Po P. Gražulio keiksmų – LGBT atstovų ašaros: stebina, kad Seime turime tokių piliečių52
LGBTQ+ žmonės vakar atėjo į Seimą – atvažiavo ir iš kitų miestų. Ten sutiko Petrą Gražulį, pranešama LNK reportaže. ...
-
Teismas atmetė ieškinį dėl žalos žmogui gydymo įstaigoje užsikrėtus COVID-191
Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo, kai žmogus užsikrėtė COVID-19 gydymo įstaigoje ir vėliau m...
-
Ukrainiečių registracijos centrai liks Alytuje, Vilniuje ir Kaune
Mažėjant į Lietuvą atvykstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos, nutarta uždaryti jų registracijos centrą Klaipėdoje. ...
-
Seimo narė ištiesė pagalbos ranką ukrainietėms Klaipėdoje
Dvi ukrainietės, pabėgusios iš karo apimtos tėvynės su trimis vaikais, Klaipėdoje patiria išgyvenimus, kurie verčia kasdien keisti nuomonę apie Lietuvą. Atsisakiusios agresyvaus pasiūlymo prašinėti gatvėse pinigų ir brukti prae...
-
V. Rupšys palaiko A. Tapino planą Ukrainai nupirkti kovinį droną: žada prisidėti kariuomenė
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako sveikinantis visuomenininko, žurnalisto Andriaus Tapino iniciatyvą ukrainiečių kariams nupirkti turkišką kovinį droną „Bayraktar“, prie jo įsigijimo prisidėti ketina ir kariu...