„Manau, kol mes priklausome NATO, gyventi ramiau“, – kalbėjo vyras.

Marijono kaimynai jaučiasi tvirčiau.

„Niekas mūsų nepuls. Kam to reikia? Nei gamyklų, nei kolūkių. Ką čia imti?“ – sakė moteris.

„Pasieniečiai važinėja ir budi kiekvieną dieną. Mes net durų nerakiname“, – sakė kitas vyras.

Nuo viduramžių pilys atliko gynybinę funkciją. Dar XIV amžiuje šių apylinkių gyventojai slėpėsi Medininkų pilyje. Dabar, praėjus šimtmečiams, valdžia prabilo apie naujus įtvirtinimus saugojimuisi nuo priešų.

Pilių valdžia nestatys, bet pylimus – gali.

„Prieštaikiniai ežiai, pylimai, kurie sulaikytų priešą“, – kalbėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Tokius įrenginius karo specialistai tarpusavyje vadina fortifikaciniais.

„Gynybos koncepcija remiasi principu, kad priešas bus statomas ant pačios linijos. Svarbu ne įsileisti ir kovoti, o kaltis iš karto ant linijos. Kuriame saugią Lietuvą, Lietuvos tvirtovę. Toks mūsų požiūris ir tam mes turime ruoštis, jog karo nebūtų“, – tęsė L. Kasčiūnas.

Irena, gyvenanti prie Medininkų pilies, sako, kad joje, užpuolus okupantams, gal ir slėptųsi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Gal mašina ten neįvažiuotų, sienos akmeninės, dabar jas tik plytomis apdėjo“, – sakė moteris.

Tačiau naujų įtvirtinimų statybai moteris, kaip ir kiti jos kaimynai, nepritaria.

„Nereikia, tik pinigus be reikalo išleistume“, – tęsė Irena.

„Šiandien reikalas nereikalingas, tik pinigų iššvaistymas“, – sakė gyventojas.

Mes negalime būti įsikasę į žemę ir leistis būti iš karto apeinami.

„Dar aštuntajame dešimtmetyje tarnavau Breste, Baltarusijoje. Ten prieš karą pastatyti tokie statiniai tiktų ir dabar, tačiau vokiečiai apėjo ir nuėjo toliau. Subombardavo, sudaužė ir nuėjo link Maskvos“, – teigė kitas gyventojas.

Žmonių kritikuojamus įtvirtinimus pasienyje statyti politinės partijos raštu susitarė dar liepą.

„Jeigu reikės, šiuo atveju turės būti aiškus karinis patarimas. Bet tai ne tik kariuomenės reikalas, bet ir kitų vidaus reikalų sistemos institucijų“, – kalbėjo krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

Politikų kalbas dėl naujų įtvirtinimų pasienyje sukritikavo ir kariuomenės vadas.

„Mes negalime būti įsikasę į žemę ir leistis būti iš karto apeinami. Turime turėti pajėgumų, kurie užtikrintų mūsų manevrą bei ugnies galią. Jeigu mes ten paliksime įkastus bunkerius ir nebus pridengta ugnimi ar kitomis priemonėmis, bus išmetami pinigai“, – teigė kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

Karas Ukrainoje parodė, kad rusų kariai pirmiausia atakuoja danguje raketomis ir aviacija. Sausumoje dažnai juda neplačiu frontu, o keliais, ypač prisirišę prie logistikos geležinkeliais.

Lietuvoje, anot kariuomenės vado, yra svarbesnių prioritetų nei barjerai.

„Reikėtų užtikrinti didesnį mobilumą: tiesti kelius tarp Lenkijos per Suvalkų koridorių, tiesti pagrindinius kelius, padaryti juos didesnio pravaržumo, padaryti alternatyvius kelius dėl įvairiausių priežasčių“, – tęsė V. Rupšys.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas prašė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) nurodyti rizikingiausius taškus, kuriuose praverstų stabdymo įrenginiai, tačiau pasieniečiai sako, kad tai – kariuomenės reikalas. Pasienio pareigūnai gali nurodyti nebent rizikingiausius kontrabandos gabenimo ir nelegalių migrantų ėjimo taškus.