„Lietuvos medikų sąjūdis, reaguodamas į Respublikinės Šiaulių ligoninės (toliau – RŠL) darbuotojų siunčiamus pagalbos prašymus, reiškia nerimą dėl tebesitęsiančio medikų psichologinio nesaugumo RŠL. Prašome, kol vyksta įvykio tyrimas, nušalinti nuo einamų pareigų RŠL direktorių,  Širdies ir kraujagyslių centro, Anesteziologijos ir intensyvios terapijos centro vadovus, bei kitus minimus įvykio kontekste vadovaujančius asmenis, siekiant apriboti psichologinio spaudimo ir įtakos galimybes, bei užtikrinti palankesnę darbo aplinką darbuotojams.  LMS prašo surasti nešališką išorinį ekspertą (ekspertus), kuris (kurie) stebėtų esamą situaciją ligoninėje bei ją koordinuotų. Taip pat prašome į  SAM sudarytą pokyčių inicijavimo grupę įtraukti LMS deleguotą RŠL gydytoją Liną Skučienę bei LR seimo narę Jurgitą Sejonienę“, – rašoma sekmadienį paviešintame kreipimesi.

Kreipimasis adresuotas Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), kopija – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir žiniasklaidai.

Portalas savaitės pradžioje rašė, kad apie tragediją medikų bendruomenėje: iš darbo atleista jauna gydytoja po kelių dienų nusižudė. 

Medikė minėtoje gydymo įstaigoje dirbo daugiau nei šešerius metus. „Darbuotoja Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbti pradėjo 2014 metų rugpjūčio 1 dieną, darbo sutartis nutraukta 2021 metų gegužės 6 dieną“, – teigė Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė Sonata Tenytė.

Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie galimus mobingo atvejus gydymo įstaigose.

36-erių nusižudžiusios Šiaulių ligoninės medikės brolis Artūras Šilinskis sekmadienį portalui teigė, kad jo sesuo buvo nėščia, tačiau apie tai veikiausiai ir pati nežinojo.

Su seserimi itin artimai bendravęs vyras tikina, jog šeimai medikė apie ankstyvą nėštumą neprasitarė, tai jie sužinojo gavę mirties liudijimą.

A. Šilinskis teigė, kad jo sesuo buvo tvirto charakterio, tad niekas nesitikėjo, kad ji ryšis tokiam siaubingam poelgiui. Tiesa, kaip pasakojo medikės brolis, ji ne kartą kalbėjo apie gydymo įstaigoje patiriamą spaudimą, dėl to kreipėsi į kelias institucijas – Sveikatos apsaugos ministeriją, Valstybinę darbo inspekciją, Darbo ginčų komisiją. Anot pašnekovo, jo sesuo pagalbos iš institucijų nesulaukė.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbantys nusižudžiusios medikės kolegos teigė, kad gydymo įstaigoje jiems buvo uždrausta gedėti – ligoninėje statyti jos nuotraukas ir degti žvakes. Tačiau medikai šiam ligoninės vadovybės žingsniui pasipriešino – medikę pagerbė žvakutėmis ir prabilo apie patirtą mobingą.

Valdančioji Seimo Laisvės frakcija penktadienį siūlė nušalinti Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovybę, tačiau SAM teigė, kad šiuo metu apie tai „nėra kalbų“.

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atstovė spaudai Aistė Šuksta teigė, kad šiuo metu „nėra kalbų“ apie Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovo nušalinimą.

„Šiuo metu apie vadovo nušalinimą nėra kalbų“, – BNS teigė ministro atstovė.

A. Dulkys penktadienį sudarė darbo grupę, kuri aiškinsis situaciją Šiaulių ligoninėje po šios įstaigos medikės mirties. Pasak ministerijos, pokyčių inicijavimo grupė iki rugpjūčio 1-osios turės įvertinti situaciją ir parengti siūlymus, „kokiose srityse ir kokie veiksmai turi būti atlikti, siekiant užtikrinti saugią darbo aplinką bei darbuotojų psichologinę gerovę“.

Ministerija, analizuodama darbo sąlygas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, žada bendradarbiauti su Valstybine darbo inspekcija, taip pat pasitelkti psichologus, dirbančius su psichikos sveikatai palankios aplinkos ir kultūros klausimais organizacijose.

Anksčiau šią savaitę skelbta, kad teisėsauga aiškinasi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusios jaunos medikės mirties priežastį, tačiau daugiau detalių neatskleidžia.