- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinių brandos egzaminų sesiją dažnai lydi didelis nerimas, o matematikos egzaminas bene didžiausias galvos skausmas daugeliui abiturientų ir jų tėvų. Kaip jam pasiruošti? Kaip tinkamai mokytis, kad mokslo metų pabaigoje atsivertus egzamino užduotis neapimtų panika, o gauti rezultatai nesugriautų ateities planų?
KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto matematikė dr. Violeta Kravčenkienė teigia, kad svarbiausia yra nuoseklumas ir įdėtas darbas. Matematikė tikina, kad yra keletas aspektų, į kuriuos, ruošiantis matematikos egzaminui, verta atkreipti dėmesį.
Kartojimas – mokslų motina
Jungtinių Amerikos Valstijų eksperimentinės psichologijos mokslininkai tyrė respondentų galvos smegenis ir bandė išsiaiškinti, kaip formuojasi atmintis. Jie patvirtino senai žinomą tiesą: kartoti, kartoti ir dar kartą kartoti.
Žinomiausias atminties formavimosi tyrėjas yra vokiečių kilmės psichiatras, neurofiziologas Erikas Kandelis, 2000 m. gavęs Nobelio fiziologijos ir medicinos premiją už savo mokslinius tyrimus. Jis su kolegomis tyrė, kaip tarp neuronų formuojasi ryšiai.
V.Kravčenkienė pastebi, kad labai svarbu yra medžiagos nesimokyti mintinai – nekalti, bet mėginti suvokti perfrazuojant tekstą. (KTU nuotr.)
„Mokslininkai išsiaiškino, kad ilgalaikė atmintis formuojasi tik ilgesnį laiką stimuliuojant tuos pačius neuroninius tinklus ir tarp sužadinimų darant pertraukas. Pertraukų metu neuronai užsiaugina naujas jungtis (sinapses) ir tai, ką mes bandome išmokti, pereina į ilgalaikę atmintį. Netgi yra paskaičiuota, kad, norint tapti kokios nors srities profesionalu, pavyzdžiui, muzikantu ar matematiku, mokytis reikia paskirti ne mažiau kaip 10 tūkst. valandų“, – apie atminties formavimąsi pasakoja matematikė.
Išgirsti kitaip
Dr. V.Kravčenkienė pabrėžia, kad taip pat labai svarbu yra medžiagos nesimokyti mintinai – nekalti, bet mėginti suvokti perfrazuojant tekstą. Todėl kartais labai gerai pakeisti mokytoją ir dirbti naujai, t.y. ne taip, kaip esame pripratę.
„Kartais žmogus nebeišgirsta, kas sakoma, o kitas požiūris į sprendžiamą uždavinį gali pralaužti tas spragas, kurios trukdo suprasti matematiką. Tokiu atveju dažnai suveikia „AHA!“ efektas“, – pasakoja dėstytoja.
Pasak matematikės, „AHA!“ efektas – tai staigus ir netikėtas problemos sprendimo suvokimas. Išgirdus informaciją kitaip, atradus kitą požiūrio tašką, dažnas moksleivis savo galvoje sujungia išbarstytas žinias į bendrą visumą, kas padeda suprasti nagrinėjamos problemos esmę.
Jei nenorite iš karto pamiršti tai, ką supratote ir naujo išmokote, pusvalandį dar pakentėkite be mobiliojo telefono ir kompiuterio.
Tinkama aplinka
Kitas labai svarbus aspektas, siekiant kuo geresnių mokymosi rezultatų, – mokymosi aplinka. Kaip pasakoja dr. V.Kravčenkienė, mokslininkai yra paskaičiavę, kad maždaug kas šešias minutes mums kas nors sutrukdo: naujas laiškas, nauja žinutė ar telefono pyptelėjimas, o norint išspręsti kokią nors problemą, reikia mažiausiai 24 minučių susikaupimo.
Tad, pasak dėstytojos, visų pirma, reikia išjungti mobilųjį telefoną, išjungti visus pranešimus kompiuteryje ir įspėti aplinkinius, kad valandą ar dvi dirbsite ir – pirmyn.
„Ar to pakaks? Neuromokslininkai ištyrė, kad labai svarbus yra pusvalandis, kai baigiame mokytis. Per tą pusvalandį mūsų smegenys pradeda formuoti neuroninį tinklą, kuris ir yra mūsų atmintis (įsijungia DMN). Jei nenorite iš karto pamiršti tai, ką supratote ir naujo išmokote, tą pusvalandį dar pakentėkite be mobiliojo telefono ir kompiuterio. Galite eiti pasivaikščioti, pasportuoti, pavalgyti, pamiegoti“, – akcentuoja matematikė.
Mokslininkai yra įrodę, kad didžiausią darbą smegenys atlieka, kai joms duodama ramiai suvirškinti tai, ką norime į jas įdėti.
Dar labai svarbus aspektas, kaip teigia mokslininkai, yra visavertis miegas.
Profesionali pagalba
Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas, kurį mini dr. V.Kravčenkienė, – išspręsti kuo daugiau skirtingo tipo uždavinių: „Sujungus visus šiuos dalykus į bendrą visumą, pasiruošti matematikos egzaminui turėtų pavykti puikiai.“
Dėstytoja pabrėžia, kad, siekiant išvengti streso, nevertėtų atidėlioti iki paskutinio momento ir egzaminui pradėti ruoštis kuo anksčiau, nuosekliai ir metodiškai.
„Dėl artėjančio matematikos egzamino nerimaujantiems abiturientams KTU MGMF paruošė parengiamuosius kursus, kurių metu gilinamasi į dažniausiai per egzaminą pasitaikančias temas, sprendžiami uždaviniai, konsultuojamasi“, – pasakoja matematikė.
Pasak V.Kravčenkienės, užsiėmimus veda patyrę fakulteto dėstytojai, o skaičiai kalba patys už save – praeitais metais kursuose dalyvavę mokiniai pademonstravo išties puikius rezultatus. Kursų pradžioje ir pabaigoje abiturientai atliko žinių lygio nustatymo testus, kurie atskleidė, kad mokiniai pagerino savo rezultatus bent 25 proc., o kai kurių moksleivių progresas siekė 30 ar net 40 proc. ir daugiau.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Kubilius: su G. Kirkilu sugebėjome būti ir karštais oponentais, ir bendražygiais12
Europarlamentaras, buvęs premjeras Andrius Kubilius sako, kad nors su mirusiu Gediminu Kirkilu priklausė skirtingoms politinėms jėgoms, sugebėjo būti ir oponentais, ir bendražygiais. ...
-
Siūloma numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną8
Gegužės pirmąjį trečiadienį siūloma minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Nacionaliniame miškasodyje pasodinta daugiau nei šimtas girių2
Šeštadienį visoje Lietuvoje vyko nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“, kuriame šiemet pasodinta daugiau nei šimtas girių. ...
-
Nacionalinis miškasodis – ir Kauno rajone: nesutrukdė net lietus9
Šeštadienį subūrė Nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“. Visoje Lietuvoje pasodinta tūkstančiai medžių ateities kartoms. Kauno apskrityje buvo keturios vietos, kuriose miškininkų prižiūrimi savanoriai ...
-
E. Gentvilas siūlo leisti seimūnams išsipirkti už parlamentines lėšas įsigytą kompiuterinę techniką21
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas siūlo sudaryti galimybę parlamentarams pasibaigus kadencijai už likutinę vertę išsipirkti iš Seimo kanceliarijos už parlamentines lėšas įsigytus telefonus ir kompi...
-
Politikai, bendražygiai reiškia užuojautą dėl G. Kirkilo netekties: nenuilstamai dirbo dėl Lietuvos21
Šalies vadovai, politikai ir bendražygiai reiškia užuojautą dėl buvusio premjero Gedimino Kirkilo mirties. ...
-
Mirė buvęs Lietuvos premjeras G. Kirkilas125
Mirė buvęs Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas. ...
-
Kelininkai: dėl kritulių daugelis šalies kelių yra drėgni
Šiaurės, vidurio ir rytų Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių dangos dėl lietaus bei šlapdribos yra drėgnos, praneša Eismo informacijos centras. ...
-
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija septintą parą iš eilės nefiksuota bandymų neteisėtai patekti į šalį, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Balandžio 20-oji Lietuvoje ir pasaulyje3
Balandžio 20-oji, šeštadienis, 16 savaitė. ...