- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos vidaus reikalų ministerija (VRM) turėjo informacijos, kad 1991 metų sausį bus rengiamasi pulti televizijos bokštą ir kitus objektus.
„Iki sausio 13-osios VRM turėjo informacijos, kad gali būti X diena. Vienos dienos tikslumu, ta informacija buvo gauta ne iš vieno – iš kelių šaltinių“, – apklausiamas liudytoju Vilniaus apygardos teisme Sausio 13-osios byloje trečiadienį sakė tuometinis vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis.
Vėliau jis po posėdžio BNS teigė, kad jo šaltiniai apie aukas nekalbėjo.
„Čia mano paslaptis. Aš tą žinojau iš kelių šaltinių, negaliu sakyti (kas jie), jie Vilniuje gyvena. Įvyko sausio 13-oji, apie aukas nebuvo kalbama, niekas nenumatė ar dešimt, ar trylika“, – BNS teigė M.Misiukonis.
Ministras teismo posėdyje pasakojo, kad buvo išsiuntęs telegramas Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių institucijų vadovams, buvo sustiprintas budėjimas miestuose ir rajonuose.
„Kada tapo žinoma, kad yra aukų ir sužeistųjų, bandžiau prisiskambinti Uschopčikui (sovietų kariuomenės Vilniaus garnizono vadui – BNS). Man buvo atsakyta, kad divizijos vadas ilsisi“ , – prisiminė M.Misiukonis.
Jis liudijimo pradžioje pasakojo, kad 1990 metų pabaigoje situacija Lietuvoje buvo įtempta: „Buvo karinis kontekstas, tam tikros politinės jėgos, neskirčiau nei radikaliai nusiteikusių kairiųjų, nei radikaliai dešiniųjų. Buvo daug mitingų, demonstracijų. VRM ėmėsi būtinų priemonių, kad šiuos procesus žinotų ir kontroliuotų.“
Pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo vidaus reikalų ministras teismui pasakojo, kad 1991 metų sausio 13-ąją dalis tuometinės milicijos pareigūnų be ginklų buvo nusiųsti prie Radijo ir televizijos komiteto pastato bei televizijos bokšto. Aiškindamas, kodėl Lietuvos pareigūnai buvo neginkluoti, M.Misiukonis sakė, kad norėta kariams parodyti, jog kilus ginkluotam konfliktui gali nukentėti labai daug civilių žmonių.
M.Misiukonis taip pat pasakojo apie bandymus įmonėse su jo palaiminimu įsteigti draugovininkų organizacijas, tačiau jis įžvelgęs klastą ir to nepalaikęs. Jis prisiminė, kad 1990 gegužę ar balandį atvyko trijų žmonių delegacija, jie prisistatė darbininkais, vienas kalbėjo lietuviškai, kiti rusiškai. Atvykėliai tikino, kad jų tikslas – apsaugoti sąjunginio pavaldumo įmones.
„Aš jaučiau, kad tai priedanga. Pasakiau, kad tvarką užtikrins Vidaus reikalų ministerija“ , – sakė M.Misiukonis. Jis įtarė, kad draugovininkus norėta panaudota patruliuoti gatvėse.
Ministras sakė jautęs, kad tuo mėginta suskaldyti jo vadovaujamą ministeriją.
„Aš sieju su tuo, kad užėmus kariškiams, reikalinga Vidaus reikalų ministerija, kuri vykdo sovietų įstatymus“, – sakė liudytojas.
M.Misiukonis teismui taip pat pasakojo apie savo bendravimą su tuometiniu sovietų vidaus reikalų ministru Vladimiru Bakatinu.
M.Misiukonis pasakojo, kad Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, vidaus reikalų ministerijos įstaigas materialiai aprūpindavo Maskva. Įkalinimo įstaigose tuo metu buvo 9,5 tūkst. asmenų, jie turėjo būti maitinami.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas2
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...
-
L. Kasčiūnas: keičiant gynybos prioritetus, įmanoma sukurti tankų batalioną iki 2035 m.7
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog skyrus daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, būtų galima sukurti planuojamą tankų batalioną iki 2035-ųjų metų. Nors steigiant šį pajėgumą etapais įsigijimai gali i&...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
Gaisras Viršuliškių daugiabutyje: ką paaukojo nukentėjusiems?1
Sausio 2 d. Vilniuje, Viršuliškėse, sprogus daugiabučiui, Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), reaguodamas į situaciją, kad žmonės neteko namų, daiktų, o viena šeima – vaiko, suskubo pakviesti visuomenę prisidėti prie paramo...