LRT kritikuoja siekį drausti transliuoti jos eteryje paramą gavusius projektus

BNS perduotame komentare nacionalinis transliuotojas informavo sveikinantis inicijuojamą reformą, kadangi „pokyčiai šioje srityje būtini“, tačiau tikina, kad dabartiniai siūlymai turi trūkumų.

„Pirma, pritariame, kad LRT nepretenduotų į Medijų rėmimo fondo lėšas, tačiau manome, kad neigiamų pasekmių turėtų draudimas fondo lėšomis paremtus projektus transliuoti LRT platformose“, – teigia LRT.

Pasak nacionalinio transliuotojo, fondo administruojamos paramos sritys – kultūrinės, regioninės žiniasklaidos ir naujienų, tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos – „iš esmės koreliuoja su LRT misija“, todėl LRT auditorija pripratusi tokio pobūdžio projektus stebėti būtent visuomeninio transliuotojo kanaluose.

„Be to, kūrėjams susiaurinus galimybes pasirinkti kanalą sklaidai, sumažėtų ir konkurencinis laukas, ir tai galėtų padidinti kūrėjams skleidimo sąnaudas, o tai turėtų įtakos ir Medijų rėmimo fondo išlaidoms. Ši siūloma nuostata pirmiausia būtų žalinga kūrėjams“, – sakoma LRT komentare.

Nacionaliniam transliuotojui taip pat nepriimtinas ir kompromisinis siūlymas LRT atiduoti fondo paremtus projektus antriniam pakartotiniam transliavimui. Jis pabrėžia, kad visuomenei reikalingas „kokybišką ir originalų turinį transliuojantis LRT“.

„Antra, visiškai neaišku, kodėl Medijų rėmimo fondo finansavimą siūloma sieti su LRT biudžetu, kai tai yra du nesusiję klausimai“, – teigia LRT.

Transliuotojo nuomone, fondo finansavimo klausimus galima spręsti įvertinus įvairių valstybinių institucijų turimus viešinimo fondus, kuriais perkamos viešinimo paslaugos iš medijų, ir sistemingai peržiūrėjus šią sritį.

LRT manymu, šios lėšos, ar dalis jų, galėtų būti nukreipiamos Medijų rėmimo fondui finansuoti, o tai taip pat „leistų išvengti tiesioginių medijų rėmimų iš valstybės institucijų ir automatiškai spręstų medijų nepriklausomumo ir neutralumo problemą“.

Kultūros ministerija siūlo nuo 2024-ųjų pereiti prie naujo žiniasklaidos rėmimo modelio. Funkcijas iš dabartinio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) perimtų nauja institucija – Medijų rėmimo fondas. Jis skirtų paramą pagal tris pagrindines programas: naujienų, tiriamosios bei šviečiamosios žurnalistikos, kultūrinės žiniasklaidos ir regioninės žiniasklaidos.

Be kita ko, fondui būtų suteikta galimybė skirti stipendijas ir individualiems žurnalistams, remti neįgaliesiems, tautinėms mažumoms skirtus projektus, medijų raštingumo, kovos su dezinformacija iniciatyvas.

Vietoje dabar esančių daugiau nei 20-ies fondo dalininkų liktų trys – Kultūros ministerija, Visuomenės informavimo etikos asociacija ir Kultūros periodinių leidinių asociacija. Fondo taryba, sprendžianti dėl paramos skirstymo, būtų išplėsta iki 10 narių – šiuo metu SRTRF jų turi septynis.