- Kristina Jackūnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kasmet studijų, mokslo ir inovacijų būklę Lietuvoje vertinantis centras „MOSTA“ skelbia, kad padėtis išlieka nepatenkinama. Lietuvoje drastiškai mažėja ne tik studentų, bet ir mokslininkų bei tyrėjų skaičius, o vis brangiau kainuojantys universitetų pastatai ir programų skaičius išlieka nepakitęs.
Lietuvos studijų, mokslo ir inovacijų būklę kasmet vertinantis centras „MOSTA“ teigia, kad universitetams skiriami valstybės biudžeto pinigai toliau švaistomi pastatų, o ne studentų ir dėstytojų finansavimui. Lietuvos universitetai drastiškai tuštėja – palyginti su 2010 metais studentų skaičius sumažėjo net 40 procentų.
„Jis bus nukritęs daugiau kaip 50 procentų – per dešimtmetį netenkam pusės savo studentų, ne bet pats tinklas – gebėjimas priimti studentus išlieka labai panašus – labai krinta dėl to kokybė. Taip pat atkreipėme dėmesį, kad labai auga universitetuose išlaidos ūkiui ir administravimui. Lyginant su tais pačiais 2010 m., jos išaugo taip pat beveik 40 procentų. Vadinasi, mes leidžiame pinigus ne studentams, o pastatams ir jų administravimui“, – sakė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro direktorius Ramojus Reimeris.
Per vienus metus dėl nepatrauklių atlyginimų Lietuva neteko dešimtadalio savo mokslo daktarų ir tyrėjų – šie aukščiausios kvalifikacijos specialistai metė mokslą arba išvyko kitur.
Daugiausia – net 32 procentus iš to, ką valstybė skiria iš biudžeto, ūkiui ir administravimui išleidžia Šiaulių universitetas. Panašiai tiek nukeliauja Stulginskio ir Edukologijos universitetų ūkiui ir administravimui. Apie penktadalį valstybės lėšų visai ne studijoms skiria Dailės bei Muzikos ir teatro akademijos ir Sporto universitetas. Geriau tvarkosi Kauno technologijos, Gedimino technikos ir Vilniaus universitetai, kuriuose studijuoja daugiau studentų.
Tai, kad pinigai leidžiami pastatams, o ne žmonėms, „MOSTA“ vadovo teigimu, atsispindi dar viename drastiškame skaičiuje – per vienus metus dėl nepatrauklių atlyginimų Lietuva neteko dešimtadalio savo mokslo daktarų ir tyrėjų – šie aukščiausios kvalifikacijos specialistai metė mokslą arba išvyko kitur. Ir jų niekas nepakeis – iš užsienio atvykusiųjų studijuoti doktorantų Lietuvoje tik 3 procentai. Europos sąjungos vidurkis – 27. Išvis, pagal užsieniečių studentų skaičių Lietuva yra viena paskutinių Europos Sąjungoje. „MOSTA“ vadovo teigimu, Lietuvos universitetų studijų kokybe nepatenkinti nei studentai, nei darbdaviai.
Švietimo ir mokslo ministrė tikisi, kad problemas išspręs Seime svarstoma aukštojo mokslo pertvarka, kuri parengta pagal valstybinių universitetų pageidavimus kuriam su kuriuo jungtis.
„Dirbtinai skaičiaus universitetų mažinimas, jis tikrai neveda ir neves į kokybę. Yra išvargusi sistema per 20 metų nuo nepriimtų sprendimų, tai manau, dabar yra tas metas, kada mes turim visus argumentus, visus faktus. Diskusija, kuri reikalinga, ir tokiems sprendimams reikia akademinės bendruomenės palaikymo“, – kalbėjo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Ypatingai skubiai tyrėjai ragina spręsti pedagoginių studijų bėdas, kurios vėliau atsispindi ir bendrojo ugdymo ir vėliau tų pačių studijų kokybėje.
„Stoja nepasirengę, renkasi studijas tokias, kokios absoliučiai neatitinka valstybės poreikio – mums trūksta tiksliųjų mokslų mokytojų, tačiau studentai, kurie ateina į pedagogines studijas, ir jie prastai pasiruošę, jie vis tiek renkasi kūno kultūros, ar šokio pedagogikos studijas – visai ne pagal valstybės poreikį. Sistema yra visai nesubalansuota – tiek finansavimu, tiek prestižu, patrauklumu, tiek pasiskirstymu“, – teigė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro direktorius.
Pedagogus Lietuvoje rengia Edukologijos ir Šiaulių universitetai, kurie nežiba tarptautiniuose reitinguose. Į juos nesiveržia geriausi abiturientai, greičiau atvirkščiai.
„Čia kažką sujungus su kažkuo savaime pedagogų rengimas nepagerės, todėl ministerija kitą savaitę pristato pedagogų rengimo koncepciją, kuri turi remtis pirmiausia, kad pedagogai yra rengiami stipriausiose aukštosiose mokyklose, edukologijos studijų krypties programos turi būti ženkliai sustiprintos siekiant pritraukti stipriausius studentus“, – pasakojo ministrė J. Petrauskienė.
Kada ir kaip tai bus padaryta švietimo ir mokslo ministrė nepatikslina.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
R. Duchnevičius siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius6
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, prašydamas apsvarstyti galimybę leisti merams tuokti jaunavedžius. ...
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas1
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų8
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė3
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...