- Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atokiame Karmelitų kaime, Zarasų rajone, gyvenantys sentikiai lietuviškai nekalba ir mato tik kaimyninių šalių televizijas. Nors patys tikina nesijaučiantys atskirti, Turmanto seniūnas sako, kad reikėtų juos integruoti į Lietuvos gyvenimą. Tam būtina, kad pasienio gyventojus pasiektų ir lietuviškos laidos bei informacija, taip pat daugiau laidų rusų ar lenkų kalba.
Kažkada čia buvo Karmelitų vienuolynas, todėl kaimas ir vadinasi Karmelitai. Anksčiau gyveno daugiau sentikių, dabar belikusios vos kelios sodybos.
Nepaklusę 1653–1666 m. vykdytai Rusijos bažnyčios reformai, sentikiai buvo ištremti į šalies pakraščius. Pirmosios jų bendruomenės Lietuvoje įsikūrė 1709 m. Anykščių rajone.
„Nors esu rusas, nesiskundžiu. Gyvenu normaliaI, gaunu 350 litų pašalpą. Kaime galiu pragyventi, o ką man duos ta Darbo birža, kur aš eisiu dirbti, užsiregistravęs tik dėl to, kad būčiau socialiai draustas“, – LRT televizijai pasakoja Karmelitų kaimo gyventojas Afanasijus Desiatnikovas.
Kitas kaimo gyventojas Dmitrijus Desiatnikovas kasryt 12 km važiuoja dviračiu į darbą Visagine. Sako, vakarais žiūrintis tik Baltarusijos ir Rusijos televizijos programas, nes nenusipirkęs priedėlio, o be jo Lietuvos televizijos nepažiūrėsi. sako, kad Lietuvos naujienas sužino klausydamas Lietuvos radijo žinių rusų kalba.
„Žinau, kad esame NATO. Rusija apie Ukrainą kalba vienaip, mes – kitaip. Bet tikiu tuo, ką sakome mes. Pats labiau linkstu į Vakarus“, – teigia vyras.
Dar vienas kaimo gyventojas – Ivanas Rutkovskijus – džiaugiasi ką tik gavęs darbo Visagine. Esą ilgai jo laukęs Darbo biržoje, tik darbdaviai 60-mečių nenori priimti. Dar jis laiko vištų ir triušių. Vyras sako taip pat žiūrintis kaimyninių šalių televizijas, nes nemokantis lietuviškai.
„Tokio amžiaus jau nebeišmoksime, ir nereikia. Jauniems reikia, o man jau nebereikia, nei darbe kalbėsiu, nei namie“, – įsitikinęs I. Rutkovskijus.
Zarasų rajone gyvena apie 2 tūkst. sentikių. Turmanto seniūnijoje, kurioje yra Karmelitų kaimas, – tik 14 proc. lietuvių, 40 proc. lenkų, kiti – rusų ir kitokių tautybių žmonės.
„Būtų verta iš naujo pagalvoti apie priedėlius, kadangi vietiniai gyventojai be jokių priedėlių gali matyti Baltarusijos televizijas. Kad matytų Lietuvos, bent Latvijos televizijas, turi turėti priedėlį“, – pastebi Zarasų rajono Turmanto seniūnas Stanislovas Stankevičius.
Seniūnas mano, kad norint pasienio rajonų gyventojus labiau integruoti į šalies gyvenimą, reikėtų daugiau laidų rusų ar lenkų kalba, o priedėlius valdžia jiems galėtų kompensuoti. Tai būtų paskata žiūrėti lietuviškas televizijas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks1
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...