- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ketvirtadienį Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas Vilniuje surengė seminarą į pareigas paskirtiems karo komendantams.
Renginio metu karo komendantai buvo supažindinti su Lietuvos kariuomenės strategine komunikacija, hibridinio karo pagrindais, informacinių grėsmių šalies saugumui analize ir karo komendantų veiklos ypatumais, susitiko su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku.
„Karo komendantai mums yra labai reikalingi siekiant įgyvendinti šalies ginkluotos gynybos planus ir šalyje arba jos dalyje įvedus karo padėtį nedelsiant perimti situacijos kontrolę į ginkluotųjų pajėgų rankas. Jie turi būti pasirengę, esant poreikiui, perimti savivaldybės administracijos funkcijų vykdymą ir gynybos tikslams sutelkti reikiamus resursus“, – sakė gen. ltn. J. V. Žukas.
Pasak kariuomenės vado, esamas teisinis reguliavimas neapibrėžia karo komendantų statuso ir funkcijų taikos metu. Todėl bus dedamos pastangos, kad paskirti karo komendantai jau taikos metu savivaldybėse būtų traktuojami labai rimtai, kad galėtų gauti reikiamą informaciją, turėtų darbui skirtas vietas ir galėtų nuosekliai ruoštis vykdyti karo atveju numatytas funkcijas.
Po susitikimo su kariuomenės vadu karo komendantai sudalyvavo Gynybos štabo Civilių ir karių bendradarbiavimo valdybos surengtuose praktiniuose mokymuose, kurių metu jie turėjo parengti ir pristatyti savo sumanymus, kaip, jų nuomone, reikėtų pasirengti, kad laiku ir profesionaliai sureaguoti į galimas grėsmes saugumui dar prieš karo padėties šalyje paskelbimą.
„Ne tik Lietuva, bet ir kitos Europos ar pasaulio šalys negali būti tikros, jog situacija artimiausiu metu nesikeis, dėl to savo šalies saugumu, visų pirma, mes pasirūpinti turime patys. Jei šiandien teisingai atliksime namų darbus, ateityje situaciją suvaldyti bus daug paprasčiau. Dėl to mums reikalingas glaudus bendradarbiavimas, komunikavimas, įvairūs mokymai ir dialogas tarp visų valstybės institucijų, įskaitant ir karo komendantus“, – mokymų metu sakė Gynybos štabo Civilių ir karių bendradarbiavimo valdybos viršininkas plk. Vytautas Reklaitis.
Karo komendantų pajėgumas Lietuvos kariuomenėje atkurtas prieš keletą metų kariuomenės vado gen. ltn. J. V. Žuko iniciatyva, siekiant užtikrinti sklandesnę sąveiką tarp karių ir civilių karo padėties metu. Už šio pajėgumo vystymą Lietuvos kariuomenėje atsakingas Gynybos štabas, komendantų etatus administruoja Krašto apsaugos savanorių pajėgos.
Planuojama į pareigas paskirti 60 karo komendantų – tiek, kiek Lietuvoje yra savivaldybių. Šiuo metu užpildyta jau virš 40 pareigybių, tačiau kandidatų paieška, skyrimas į pareigas ir parengimas vis dar tęsiasi.
Karo komendantais kviečiami tapti atsargos karininkai, turintys kapitono, majoro ar pulkininko leitenanto karinį laipsnį. Priėmus į pareigas jiems sudaromos galimybės atnaujinti individualius kario įgūdžius bei profesines žinias. Taikos metu karo komendantai periodiškai kviečiami į kariuomenės rengiamus seminarus ir karines pratybas, orientuotas į pasirengimą ginkluotai šalies gynybai.
Vyriausybė jau yra pritarusi Krašto apsaugos ministerijos teiktiems Karo padėties konstitucinio įstatymo pakeitimams, kuriais detalizuojamas karo komendanto statusas ir savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimai. Šiemet jie bus teikiami svarstyti LR Seimui. Tikimasi, kad jie įsigalios nuo 2020 metų.
Minėtuose įstatymo pakeitimuose numatoma, kad karo komendanto institucija užtikrins sąveiką tarp ginkluotųjų pajėgų ir savivaldybės, o savivaldybės administracijos direktorius teiks neginkluotą pagalbą kariuomenei ir užtikrins visuomenės saugumą. Karo komendantai pagrinde bus tarpininkai tarp kariuomenės ir savivaldybės administracijos. Jų veiklą, atliekant vietos savivaldos institucijų funkcijas, kontroliuos šalies ginkluotųjų pajėgų (Lietuvos kariuomenės) vadas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovu siūloma skirti M. Kairį
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska (Evelina Dobrovolska) Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovu siūlo skirti dabartinį įstaigos direktoriaus pavaduotoją Mindaugą Kairį. ...
-
Į Lietuvą pratyboms atvyksta JAV karinė technika5
Penktadienį Lenkijos - Lietuvos sieną kirto pirmoji JAV kariuomenės 2-ojo kavalerijos pulko karinės technikos kolona, pranešė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius2
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Kas ir kokiu atveju pripažįsta žmogų nepakaltinamu?2
Teismo esate pripažintas nukentėjusiuoju, bet nusikaltėlis – nepakaltinamas. Ar jums bus atlyginta žala ir kada žmogus laikomas nepakaltinamu? Į šiuos klausimus LNK atsakė Baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės komiteto narys advoka...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Komendantūros: dažniausiai užduodami klausimai2
Kiekvienas žmogus turi žinoti savo vaidmenį valstybės gynyboje ir įgyti praktinių gebėjimų, reikalingų priešintis, nes žinios suteikia užtikrintumo, teigia Krašto apsaugos ministerija. Tam, kad visi suprastų savo vaidmenis, Lietuvos k...
-
Prezidentūra sureagavo į L. Kasčiūno siūlymus: tai negali vėlinti divizijos įgyvendinimo datos5
Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno siūlymai stiprinti oro gynybą bei etapais didinti tankų pajėgas negali pavėlinti užsibrėžto divizijos suformavimo termino, teigia Prezidentūra. ...
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Žada, kad iki 2050-ųjų žuvusiųjų avarijose nebebus: kliedesiai ar realybė?13
Keturios Lietuvos ministerijos ir dar septynios institucijos gyventojams davė pažadą – iki 2030 metų žūčių Lietuvos keliuose mažės perpus, o jau 2050 metais avarijose žuvusių išvis nebebus. Kad tuos pažadus įgyvendintų, policija jau...