Tardymo metu vykdytų kankinimų viešoje erdvėje erdvėje neaprašinėsiu, tačiau apie juos esu skaitęs atsiminimų knygose. Tai pernelyg šiurpu...Tokios "apklausos" tęsdavosi tol, kol lietuvis nebegalėdavo pakelti kankinimų ir prisipažindavo, kad jis - Lietuvos šnipas. Tada sekdavo uždaro teismo trumpa procedūra. Labai populiari buvo dešimt metų nelaisvės bausmė. Ji kurį laiką tenkino, tačiau kai kam iš nuteistųjų ta bausmė pradėjo artėti prie termino pabaigos, o išleisti į laisvę lietuvius Lenkijos valdžia net neketino. Buvo sugalvota, kaip jais galutinai atsikratyti. Likus bausmės laikui apie metus, dar gyvus tokius, išvargusius nuo ilgo badmiriavimo kalinius siųsdavo į Lenkijos teritorijoje esantį "Kryžiaus kalėjimą", kur jiems liepdavo valandų valandas sukti tokį sunkų didžiulį "kalvaratą", einant ratu. Net ir stipriausi, ilgiau kaip 6 - 9 mėnesius nuo tokio kankinimo mirdavo, laisvės ir savo gimtosios šalelės net nepamatę. Pasisekė tik tiems, kurie sulaukė Lenkijos hitlerinės okupacijos, kurios metu tokie kaliniai buvo paleisti į laisvę. Ir štai po tokios Vilniaus krašto kraupios istorijos, kurios pėdsakų yra dar išlikę žmonių atmintyje ar jų rašytiniuose liudijimuose, atvažiuoja Lenkijos oficialūs pareigūnai ir pradeda aiškinti, kad mes turime "blogą Konstituciją", kuri neišskiria lenkų ar sulenkėjusių lietuvių tautinės mažumos ir nesuteikia jiems išskirtinių teisių. Kiek reikia turėti savyje ciniško šovinizmo, kad galima būtų leisti sau ES piliečiams taip įžūliai elgtis. Atsibuskite, ponai. Gyvenate XXI-a amžiuje, Europos viduryje. Nedarykite gėdos visam žemynui, Europos Sąjungai ir savo valstybei Lenkijai.

Lenkijos diplomatas Mariušas Maškievičius patvirtina Pikasiuko prielaidą, kad Lenkijos politikams gali daryti iš šalies: Priminsiu ją: Turiu tokią nuomonę, kad šis, dirbtinai keliamas šurmulys, bandant pakenkti Lietuvos - Lenkijos kaimyniškiams santykiams turi dvilypį pagrindą. Susisumuoja "kremlininiai" ir lenkiško šovinizmo interesai, kurie tampa vis labiau ryškūs žuvus lėktuvo katastrofoje prie Smolensko Lenkijos dešinės politikos elitui. Net sunku suprasti iki kokių absurdų bus painiojamos pilietinės, tautinės, valstybinės ir panašios reikšmių kategorijos. Lietuvoje Lenkijos piliečių yra labai nedaug. Būtent jais, jų darbu ir teisėmis gali pagrįstai domėtis Lenkijos Seimo parlamentarai. Tautiniai santykiai yra gan skirtinga tema, ir čia savo svarų žodį gali tarti visuomeninės lenkų ir lietuvių organizacijos, veikiančios abiejose šalyse tautiniu pagrindu. Lietuvos Seimo nariai, kaip ir Lenkijos Seimo nariai, būdami vieni pas kitus svačiuose privalo elgtis pagarbiai tos šalies, kurioje vieši Konstitucijos nuostatas. Bet koks kitos šalies piliečių kurstymas joms nusižengti yra netoleruotinas dalykas tarptautinių santykių srityje. Manau, kad visos Lietuvos tautinės mažumos turi turėti vienodas teises tiek tarpusavyje, tiek ir lyginant su šalyje daugumą sudarančiais piliečiais - lietuviais. Bet koks išskirtinumo reikalavimas, kokį nuolat deklaruoja Lenkijos politikai, kirstusi ne tik su valstybės Konstitucija, bet ir įvairias tarptautiniais įsipareigojimais, kuriuos ir Lenkija, ir Lietuva yra ratifikavusios. Šovinistinis nacionalizmas niekados nepadėjo tarptautinių santykių gerinimui. Okupuotas Lenkijos Vilnijos kraštas patyrė tada dar negirdėta ir neregėtą smurta lietuviams, gyvenusiems tame krašte ir sudariusiems nacionalinę daugumą. Atvyko tada daug kolonistų iš Lenkijos ir tautinė situacija pradėjo keistis. Okupantai didžiulį dėmesį skyrė Vilnijos krašto sulenkinimui. Totališkai ir nuosekliai tada buvo naikinama viskas, kas tame krašte buvo lietuviška: lietuviškos mokyklos, įvairios tautinės visuomeninės draugijos, persekiojami lietuviškai kalbantys dvasininkai, draudžiama lietuviška spauda ir t.t. Likusiems katalikų dvasininkams buvo uždrausta laikyti mišias ir priimti išpažinti lietuvių kalba. Pavardes buvo verste verčiama susilenkinti. Bet kokią kultūrą ir etnografiją, sietiną su lietuvišku etnosu buvo stengiamasi naikinti įvairiais būdais iki visiško jos sunaikinimo. Už bet kokį ryškesnį bandymą visam tam prieštarauti, buvo nuteisiama ilgus metus kalėti, apšaukiant patriotiškai vis dar nusiteikusius lietuvius Lietuvos šnipais ir panašiai. Netgi slaptas giminių aplankymas pasienyje, pažeidžiant demarkacinę liniją, buvo laikomas didžiuliu nusikaltimu.

INFORMACIJA: 1913 metais Rusijos imperijoje vyko gyventojų surašymas.Vilniaus krašte lenkų buvo 1 procentas,kiti vadino save TUTEIŠAIS.Tuteišai kalbėjo ne lenkų kalba..Kai Lenkija klastingai,pamindama tarptautines sutartis,okupavo Vilniaus kraštą,gyventojai buvo lenkinami,Oželis virsdavo Kozlovskiu, "armija krajova" lietuvių sodybas degino,lietuvius žudė.Genocido forma.Visas šias aplinkybes Rusijos spec per pusiau neraštingus tomaševskius šiandien naudoja Lietuvos ir Lenkijos pozicijų supriešinimui.Pavyzdžiui,nepaprastai pavojingų atominių elektrinių statyba galėtų būti sustabdyta Lietuvos ir Lenkijos valstybėms pareiškus savo kolektyvinį VETO. Arvydas Damijonaitis