- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos mokyklose bus tiriamas psichologinio smurto lygis, kurį tenka patirti mokytojams. Tokio tyrimo Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) paprašė švietimo profesinės sąjungos. Kodėl šio tyrimo prireikė? Ir kas tie smurtautojai? Apie tai su Egidijumi Miležinu, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininku, kalbama LNK reportaže.
– Sakote, kad jūsų turima informacija leidžia spręsti, kad psichologinis smurtas konkrečiai prieš mokytojus yra labai opi problema. Kokie gali būti šios problemos mastai ir iš kur gavote tokios informacijos?
– Mūsų profesinė sąjunga jau ne pirmi metai susiduria su tokiais mokytojų ir ne tik mokytojų, bet ir visos švietimo darbuotojų bendruomenės mokyklose, darželiuose paklausimais, įvairiomis situacijomis. Viena iš problemų, kodėl mokytojų trūksta Lietuvoje, kodėl nesirenka jaunimas būti mokytojais, tai, paprasčiausiai, mokiniai mato, su kuo susiduria mokytojai. Taip, darbo užmokestis yra viena problema, bet darbo sąlygos, kokia emocinė aplinka, kokia psichologinė atmosfera įstaigose, yra labai svarbu. Dėl to mes, kaip profesinė sąjunga, vakar pasirašėme susitarimą su VDI ir pradedame ilgalaikį dvejų–trejų metų projektą, skirtą spręsti šias problemas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Konkrečiau kalbant, iš ko mokytojai patiria tą smurtą? Negi tai yra vaikai?
– Mes, atlikę preliminarų tyrimą, galime konstatuoti, kad mokyklose mokytojai psichologinį smurtą patiria iš trijų šaltinių. Tai yra santykiai tarp vadovo, administracijos ir mokytojo – yra tam tikrų psichologinio smurto apraiškų bendraujant tarp kolegų. Taip pat su kiekvienais metais vis ryškėjanti problema – smurtas iš trečių šalių, t. y. tėvų, mokinių. Šiuo atveju, jei darbo santykiai yra reglamentuoti darbo kodekse, tai smurtas iš trečių šalių praktiškai nėra reglamentuotas.
Mokyklose mokytojai psichologinį smurtą patiria iš trijų šaltinių.
– Kur ta problema yra opesnė? Ar mes kalbame tik apie didmiesčius, ar kalbame ir apie kaimo vietoves?
– Absoliučiai visoje Lietuvoje ta problema yra aktuali. Tik, kadangi didmiesčiuose yra daugiau mokyklų, daugiau įstaigų, tai ir ta problema yra dažniau sutinkama, bet negalime išskirti, kad tai tik didmiesčių problema.
– Akivaizdu, kad mokyklos tokios informacijos apie save nenorės girdėti. Kaip ir su psichotropinių medžiagų tikrinimu – ne visos mokyklos įsileidžia pareigūnus. Ar nenutiks taip, kad tos mokyklos, kurios jaus, kad galbūt turi šią problemą, tiesiog nenorės jūsų įsileisti? Ką jūs tada darysite?
– Vienaip ar kitaip bus atliekamas tikras mokslinis tyrimas, mes bendradarbiausime su universitetu ir pakviesime šitame tyrime dalyvauti pirmiausia vadovus. Mes bendradarbiaujame ir su vadovų profesine sąjunga, jie mūsų partneriai, mūsų nariai. Taip pat kalbėsime ir su tėvų bendruomenėmis. Bėgimas nuo problemų jų nesprendžia. Mūsų tikslas nėra parodyti, kuri mokykla bloga. Mūsų tikslas yra išsiaiškinti, kur yra problemos ir tada, pagal mūsų planą, metų gale padaryti konferenciją, sukviesti visas šalis, tiek valdžios institucijas, savivaldybės institucijas, valdovus, tėvus, mokinius, ir bandyti spręsti, ieškoti problemų, siūlyti, ką reikia daryti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimui pasiūlyta atsisakyti reikalavimo tvirtinti paramos sutartį pas notarą1
Seimas imasi svarstyti Civilinio kodekso (CK) pataisas, siūlančias supaprastinti paramos nevyriausybininkams teikimo procedūrą. ...
-
Dėl snygio elektros tiekimas neatnaujintas dar 13 tūkst. vartotojų2
Dalyje Lietuvos naktį iš pirmadienio į antradienį iškritus šlapiam sniegui, elektros dar neturi 13 tūkst. vartotojų, praneša „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
Ugniagesiai per parą pašalino 120 nuvirtusių medžių, iškrito rekordinis kiekis kritulių1
Ugniagesiai gelbėtojai per parą vyko šalinti 120 nuo stipraus vėjo ir sniego virtusių medžių, iššūkių kėlė ir pastarosiomis dienomis iškritęs neįprastai gausus šiuo metų laiku sniegas. ...
-
Sodybos kieme – it fronto linijoje: šoviniai skrieja ir į namą, ir į daržą7
Panevėžio rajone – tarsi ant fronto linijos stovinčios sodybos istorija. Savininkas tikino, kad jau dvejus metus jo kiemą iš nuomojamos šaudyklos apšaudo ten besilankantys žmonės. Šaudyklos savininkas netiki, nors jam ro...
-
Ugdymo įstaigose – pažeidimai dėl maitinimo: „sustresavo“ moterys3
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kasmet tikrina ugdymo įstaigų valgyklas. Deja, pažeidimai dažnai kartojasi, o kartais specialistai randa ir itin grubių. Štai vienos Šiaulių progimnazijos vadovui teko aiškintis dėl...
-
Apie į Lietuvą grįžusią žiemą: tiek sniego balandį – daug4
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad per praėjusias 24 val. snaigės krito visoje šalyje, tačiau ženklesnis sniego kiekis ant žemės paviršiaus susikaupė tik šiauriniuose rajonuose. ...
-
Apie sugrįžusią žiemą – iš kelininkų lūpų: nieko labai ypatingo neįvyko2
Įpusėjus pavasariui – sugrįžo žiema. Nuo pat ankstyvo ryto vakar visoje Lietuvoje kelininkai skubėjo valyti kelių ir barstyti druskos, kurios jau iki pietų buvo išbarstyta apie 22 t. Tačiau net ir didelės kelininkų pastangos negali užt...
-
Seimas leido į pratybas „Baltijos operacija“ atvykti iki 10 tūkst. kitų valstybių karių3
Seimas antradienį specialiu nutarimu leido atvykti iki 10 tūkst. kitų valstybių karių į birželį vyksiančias tarptautines pratybas „Baltijos operacija 2024“. ...
-
PAGD: griežtinamos atliekų pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo ir laikymo taisyklės
Atsižvelgus į pastaruoju metu atliekų tvarkymo vietose kilusius gaisrus, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) griežtina pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo ir laikymo taisyklės. ...