Dabar tylioje Kačerginės gatvelėje, tujomis nuo gatvės apaugusiame name, per karą Landsbergių šeima priglaudė ne vieną žydą.

Tarp jų – ir Kauno gete kalintą šešiolikmetę Belą Gurvitz (Gurvičaitę). Jos vaikai šiandien pirmą kartą lankosi name, kuriame kelis mėnesius 1944 m. pavasarį nuo žudynių slėpėsi jų mama. Žinoma Kauno medikė F. Gurvitz kolegės Onos Jablonskytės-Landsbergienės paprašė dukrą priglausti po gete įvykdytos vadinamosios vaikų akcijos, per kurią nužudyta daugiau kaip tūkstantis vaikų ir senelių.

„Nuošalesnė vieta, mažiau matoma, mažiau įtarimų, kad čia atsirado naujas žmogus, o dar tokia mergina, juodaplaukė. Tai mama jai liepė užsirišti skarelę, paslėpti plaukus, kad neatkreiptų dėmesio ypatingas plaukų juodumas, kuris galėjo kelti įtarimų, kad tai žydai. Aš buvau dvylikos, šiek tiek pasikalbėdavome, pabendraudavome. Ji bendraudavo su mano tėvu“, – prisimena Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis.

Netrukus Kaune už antinacinę veiklą buvo suimtas profesoriaus brolis Gabrielius, tad baiminantis kratų, Bela toliau slapstėsi Kėdainių rajone. Po karo ji išvyko į Izraelį, čia mirė 2003 m.

„Izraelyje yra įprasta, kad antra ar trečia karta žmonėms padeda prisiminti istoriją – kai buvome vaikai, mūsų mama niekada su mumis nekalbėjo apie savo jaunystės išgyvenimus, mes apie juos sužinojome tik  suaugę“, – sako B. Gurvitz-Rosenberg sūnus Zvi Veredas.

„Ji pasakojo apie savo gyvenimą, gražų gyvenimą, bet nenorėjo kalbėti apie sunkumus. Mūsų vaikai jos pradėjo klausinėti, jai buvo daug lengviau pasakoti vaikaičiams nei kad mums, jos vaikams“, – tikina B. Gurvitz-Rosenberg dukra Nurita Tannenbaum.

Pasak profesoriaus V. Landsbergio, ryšiai su Gurvitz šeima niekada  nenutrūko – F. Gurvitz gydė Landsbergių atžalas, o iš Izraelio Bela persiųsdavo laiškus jų artimiesiems Australijoje.

„Esame pilni emocijų, vakar vakarieniavome Kaune ir pasijutome kaip namie. Izraelis yra mūsų namai, mes ten gimėme, bet čia jaučiamės labai artimi. Žmonės mandagūs, šalis graži, mums patinka oras“, – teigia  B. Gurvitz-Rosenberg dukra Pnina Yekel.

Nuo mirties žydus gelbėjusiai O. Jablonskytei-Landsbergienei Izraelio Yad Vashem muziejus suteikė Pasaulio Tautų Teisuolės vardą.