- Rugilė Augustaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė teigia, kad nuo metų pradžios iš Lietuvos į kilmės šalis savanoriškai išvyko jau daugiau nei penki šimtai neteisėtų migrantų. Jos teigimu, Lietuvoje šiuo metu vis dar gyvena daugiau kaip 2 tūkst. neteisėtai sieną kirtusių asmenų.
„Šiais metais jau savo noru 545 grįžę yra ir dar yra laukiančių grįžti, tuoj pasieksime 600. Nefiksuojamas norinčių grįžti augimas, bet procesas vyksta pakankamai sėkmingai, periodiškai atsiranda vis naujų asmenų“, – ketvirtadienį Eltai sakė E. Gudzinskaitė kartu pridurdama, kad nuo migracijos krizės pradžios iš Lietuvos išvyko daugiau nei tūkstantis asmenų.
„Apie penki šimtai išvyko pernai ir panašiai tiek šiais metais, tai iš viso išvyko daugiau kaip tūkstantis“, – pridūrė ji.
Apie penki šimtai išvyko pernai ir panašiai tiek šiais metais, tai iš viso išvyko daugiau kaip tūkstantis.
Pasak Migracijos departamento direktorės, iš Lietuvoje vis dar gyvenančių daugiau kaip dviejų tūkstančių asmenų šiuo metu yra nagrinėjami 36 prieglobsčio prašymai.
„Yra tokių, kurie buvo neteisėtai Lietuvoje, anksčiau prieglobsčio nesiprašė, o dabar pasiprašė. O tokių, kad prašytųsi naujai atvykus, yra labai pavieniai atvejai“, – sakė E. Gudzinskaitė.
Apgyvendinimo centruose gyvenimo sąlygos gerėja
Daliai nelegalių migrantų savanoriškai grįžus į kilmės šalis, likusiems migrantų apgyvenimo centruose gyvenimo sąlygos gerėja, sako Raudonojo kryžiaus atstovė Luka Lesauskaitė. Mat, jos teigimu, migrantai turi daugiau privatumo ir erdvės. Vis tik, L. Lesauskaitė pažymi, kad praėjus jau daugiau nei aštuoniems mėnesiams nuo migrantų atvykimo į stovyklas, pastebima blogėjanti asmenų psichologinė savijauta.
„Šiuo metu turime šiek tiek daugiau nei du tūkstančius užsieniečių registracijos centruose. Kadangi žmonių skaičius sumažėjo dėl savo noru šalį palikusių asmenų, tai, galima sakyti, kad gyvenimo sąlygos gerėja, nes, mažėjant gyventojų skaičiui, likusius žmones pagal galimybes galima šiek tiek patogiau apgyvendinti“, – ketvirtadienį Eltai teigė L. Lesauskaitė.
Pavasarį atsirado ir nauja veikla – migrantai pareiškė norą užsiimti sodininkyste. Todėl buvo supirkti vazonai, sėklos, migrantai augina pomidorus, kitas daržoves.
Be to, anot L. Lesauskaitės, geresnes gyvenimo sąlygas lemia ir išspręsta problema dėl medicininių paslaugų pasiekiamumo – šiuo metu kiekviename migrantų apgyvendinimo centre yra įrengtas medicinos punktas.
„Žmonės skundėsi dėl sudėtingo priėjimo prie medicininių paslaugų, tačiau mes kartu su vokiečių Raudonojo kryžiaus atstovais, kurie skyrė finansavimą, kiekviename registracijos cente įrengėme medicinos punktus, kur vietoje galima atlikti kraujo, šlapimo tyrimus ir skirti gydymą“, – sakė Raudonojo kryžiaus atstovė.
L. Lesauskaitė sako, kad per aštuonis mėnesius apgyvendinimo vietose gyvenantys asmenys savo kasdienybėje atrado įvairių užsiėmimų: vyksta tapybos, dainavimo, kulinarijos, sporto bei kiti užsiėmimai. Be to, vaikams sudarytos sąlygos lankyti darželius.
„Pavasarį atsirado ir nauja veikla – migrantai pareiškė norą užsiimti sodininkyste. Todėl buvo supirkti vazonai, sėklos, migrantai augina pomidorus, kitas daržoves“, – teigė L. Lesauskaitė bei pridūrė, kad tarp veiklų – ir edukaciniai mokymai bei organizuojamos religinės apeigos.
Kita vertus, migrantų veikla organizuojama tik stovyklos ribose, todėl, pažymi L. Lesauskaitė, pastebima prastėjanti asmenų psichologinė savijauta.
„Žmonės jau ilgą laiką yra izoliuoti vienoje vietoje, gauna neigiamus atsakymus dėl prieglobsčio prašymo, laiką leidžia su kitais žmonėmis mažose erdvėse, tai tikrai su kasdien prastėja jų psichologinė savijauta. Su migrantais dirbantys psichologai tikrai turi darbo“, – teigė L. Lesauskaitė.
ELTA primena, kad nuo metų pradžios iš Lietuvos į kilmės šalis savanoriškai išvyko 545 neteisėti migrantai. Iš viso nuo rugpjūčio pradžios iš Lietuvos išvyko daugiau nei tūkstantis asmenų.
Pernai nuo rugpjūčio 3 d., kai VSAT įgijo teisę neįsileisti neteisėtų migrantų, jų į Lietuvą nepateko 8106. Iš viso šiemet pasieniečiai, vidurnakčio iš trečiadienio į ketvirtadienį duomenimis, iš Baltarusijos į Lietuvą draudžiamose vietose neįsileido 1281 neteisėto migranto.
Į šalį įleisti neteisėti migrantai yra apgyvendinti pritaikytuose apgyvendinimo centruose Rukloje, Pabradėje, Medininkuose, Kybartuose ir Vilniuje. Šiuose centruose migrantai įkurdinti šildomuose pastatuose arba moduliniuose nameliuose.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-355
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas2
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius7
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai3
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti5
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...