- Ingrida Steniulienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Teisingumo ministerija skelbs naują kandidatų į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus (EŽTT) atranką.
Birželį Lietuvos pateiktas kandidatų į EŽTT teisėjus sąrašas negavo teigiamo įvertinimo iš Europos Tarybos patariamojo komiteto.
Lietuvai buvo pasiūlyta apsvarstyti galimybę tobulinti atrankos procedūrą ir jos viešinimą, taip labiau atsižvelgiant į Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijas dėl kandidatų į EŽTT teisėjus atrankos.
Pasak teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos, ministerija, įvertinusi patariamojo komiteto nuomonę ir laikydamasi gerosios praktikos, ketina patobulinti kandidatų į teisėjus atrankos tvarką ir skelbti naują viešą konkursą.
„Esu tikra, kad turime puikių teisininkų, kuriais galime didžiuotis. Tikiuosi, kad nauja atranka taps ir nauja galimybe dar daugiau kompetentingų asmenų kandidatuoti į teisėjo poziciją Europos Žmogaus Teisių Teisme, kuris turį ypatingą reikšmę žmogaus teisių užtikrinimo procese“, – penktadienį paskelbtame pranešime pabrėžia ministrė.
Pagal susiklosčiusią gerąją praktiką Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai, kuri iš trijų kandidatų atrenka ir balsų dauguma skiria į teisėjus, turėtų būti teikiamas patariamojo komiteto teigiamai įvertintas sąrašas.
Visi valstybės sudarytame sąraše esantys kandidatai turi atitikti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 21 straipsnyje ir patariamojo komiteto gairėse bei jo veiklos ataskaitose nurodytiems tinkamumo eiti teisėjo pareigas ir profesinius kriterijus.
Šių metų pavasarį vykusioje atrankoje į EŽTT dalyvavo šeši kandidatai. Trijų atrinktų kandidatų į EŽTT teisėjus sąrašas buvo pateiktas Europos Tarybos patariamojo komiteto vertinimui.
Remiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, teisėjus nuo kiekvienos valstybės renka Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja iš trijų kandidatų sąrašo, kurį pateikia atitinkama valstybė.
Prezidentas Gitanas Nausėda į EŽTT teikė tris Vyriausybės pasiūlytus kandidatus – Mykolo Romerio universiteto profesorę Lyrą Jakulevičienę, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Aistę Račkauskaitę-Burneikienę ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Gediminą Sagatį.
EŽTT yra įkurtas 1950 metais pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Teisme yra tiek teisėjų, kiek ir valstybių-konvencijos dalyvių, tačiau teisėjai dirba savo vardu, jie savo šaliai neatstovauja, veikloje yra nepriklausomi ir nešališki.
Teisėjus Parlamentinė Asamblėja renka devynerių metų kadencijai. Teismą sudaro penki skyriai, kurių sudėtis nustatoma trejiems metams, atsižvelgiant į geografinį, lyčių atstovavimo bei skirtingų šalių narių teisės sistemų atstovavimo proporcingumą.
EŽTT teisėju nuo Lietuvos nuo 1994 metų birželio mėnesio iki 2004 metų, dvi kadencijas, buvo Pranas Kūris, nuo 2004 metų lapkričio – Danutė Jočienė, o nuo 2013 metų – E. Kūris.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-358
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas3
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius8
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai4
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti6
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...