- Ieva Urbonaitė-Vainienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžiosios Britanijos instituto „Legatum Institute“ ilgalaikiais stebėjimais, socialumo lygis Lietuvoje kelia nerimą ir yra mažiausias Baltijos šalyse.
Apžvelgdamas naujausius 2017 metų duomenis, psichiatras Linas Slušnys instituto matuojamo socialinio kapitalo subindekso reikšmę Lietuvoje vadina nedžiuginančia.
Pagal šią indekso dalį, kuri nusako asmeninių santykių stiprumą, visuomeninius santykius ir visuomenės dalyvavimą valstybės gyvenime, esame 135 vietoje tarp 149 pasaulio šalių. Palyginimui: Latvija yra 105 vietoje, o paprastai šalčiausia ir atšiauriausia tarp Baltijos valstybių laikoma Estija - aukščiausiai, net 60 vietoje.
„Tai rodo, kad turime stengtis išmokti būti aktyvūs ir įsitraukti į mūsų gyvenimą galinčius paveikti procesus, nes pasyvumas gali sukelti neigiamų ilgalaikių pasekmių“, - sako L. Slušnys.
Pasak jo, kad ir kaip žiūrėtume, Lietuvos vertinimuose tokios sritys kaip asmeninė laisvė, sveikata, švietimas, saugumas, verslo aplinka neatrodo taip prastai, kaip socialinis kapitalas.
„Aktyvus dalyvavimas diskutuojant apie būsimus pokyčius, bendruomenei ar šaliai didina pasitikėjimą, bendruomeniškumo jausmą, nuolat jausti „pulsą“ ir taip apsaugo nuo netikėtumų, kurie ne visuomet džiugina“, - sako specialistas.
Tai rodo, kad turime stengtis išmokti būti aktyvūs ir įsitraukti į mūsų gyvenimą galinčius paveikti procesus, nes pasyvumas gali sukelti neigiamų ilgalaikių pasekmių.
Anot jo, būtina išmokti du dalykus: žinoti, kad pokalbis, diskusija ir sprendimo paieška yra toks pat vertingas etapas, kaip ir pats rezultatas. Ir gebėti atsirinkti tuos klausimus, kuriais nuomonę pareikšti iš tiesų svarbu ir būtina, nuo tų klausimų, kuriuos spręsti patikime kitiems.
Psichiatro L. Slušnio teigimu, galimybių pareikšti savo nuomonę, dalyvauti viešose diskusijose ar įvairių projektų aptarimuose dabar yra daugiau nei bet kada anksčiau, tačiau savo socialumą kol kas pervertiname.
Poreikis aktyviai dalyvauti dažnai kyla, kai jau yra parengtas projektas ar konkretus siūlymas, o norinčių įsitraukti į procesą nuo pat pradžių yra labai nedaug. Tai rodo, kad pasitarimų bei interesų derinimo etapą ne tik viešųjų reikalų atveju, bet ir savo asmeniniame ar profesiniame gyvenime esame linkę nuvertinti ar net laikyti laiko švaistymu.
„Gyvename tokiu laiku, kai informacijos daugybė, o dalį funkcijų ir sprendimų esame tiesiog delegavę kitiems - politikams, pareigūnams, įvairioms tarnyboms. Ir kai jos kviečia tartis, diskutuoti, ieškoti bendro sprendimo, kai kam kyla klausimas - kodėl turėčiau. Tačiau, jei taip pagalvojate, turite susitaikyti su mintimi, kad beveik nėra galimybių, jog kažkas išpildys jūsų neišsakytus lūkesčius. Tai galioja visada, taip pat ir kalbant apie asmeninius santykius“, - aiškino psichiatras.
Nenorą tartis, įsiklausyti ir ieškoti bendrų sprendimų L. Slušnys sieja su suvokimu, kad tai kainuos laiko ir pastangų.
„Apklausų duomenimis, ES projektų viešuosiuose aptarimuose norėtų dalyvauti 55 proc. šalies gyventojų, tačiau realiai dalyvauja vos 10 proc. Šis skirtumas atsiranda dėl to, kad vien norėti dalyvauti nepakanka - realus dalyvavimas reiškia, kad tam teks skirti laiko, gilintis į klausimą, gal net vieną kitą raštą parašyti. Bet tai normalu, kitaip nebūna ne tik demokratinėse šalyse, bet ir šeimose, darbovietėse. Arba sprendžiame patys, arba kažkas nusprendžia už mus“, - įsitikinęs L. Slušnys.
Nenoras įsitraukti į procesą, bet aktyvi kritika rezultato atžvilgiu, psichiatro nuomone - pats nekonstruktyviausias elgesys, nes tai tik išventiliuoja emocijas, tačiau realios vertės neturi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...
-
L. Kasčiūnas: keičiant gynybos prioritetus, įmanoma sukurti tankų batalioną iki 2035 m.7
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog skyrus daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, būtų galima sukurti planuojamą tankų batalioną iki 2035-ųjų metų. Nors steigiant šį pajėgumą etapais įsigijimai gali i&...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...