- Benas Brunalas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujausios visuomenės apklausos rodo, kad, nepaisant per metus Lietuvoje augusio visuomenės pasitenkinimo demokratija, pastarąjį mėnesį šalies piliečiai jautė nusivylimą tuo, kaip šiuo atžvilgiu tvarkomi reikalai valstybėje.
Kaip parodė šių metų rugpjūčio pabaigoje vykusi apklausa, 44 proc. šalies gyventojų buvo patenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija, tuo metu 45 proc. apklaustųjų manė priešingai. Kas dešimtas (11 proc.) respondentas neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.
Atliktos visuomenės apklausos rodo, kad per paskutinį mėnesį 6 procentiniais punktais sumažėjo respondentų, kurie yra patenkinti demokratijos veikimu. Tačiau pastarojo mėnesio duomenis lyginant su respondentų atsakymais prieš metus (2018 metų rugpjūtį), patenkintų demokratija šalyje padaugėjo 8 procentiniais punktais (prieš metus 36 proc. buvo tuo patenkinti ir 53 proc. nepatenkinti).
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugpjūčio 26–rugsėjo 8 dienomis atliktų apklausų duomenys rodo, kad tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija, daugiau patenkintos moterys, jaunesni nei 30 metų žmonės, miestų gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, vadovai, specialistai ir tarnautojai bei besimokantis jaunimas, dirbantys valstybiniame sektoriuje, dešiniųjų pažiūrų gyventojai.
Žvelgiant į tai, kaip piliečiai pasiskirstė per teikiamų preferencijų politinėms partijoms pjūvį, demokratijos veikimu šalyje daugiau yra patenkinti Liberalų sąjūdžio (55 proc. patenkinti), Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (54 proc.) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (52 proc.) rinkėjai, o labiausiai nepatenkinti yra Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (83 proc. nepatenkinti) ir Darbo partijos (56 proc.) rinkėjai.
Daugiau už kitus demokratijos veikimu šalyje yra nepatenkinti vyrai, vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 700 eurų), bedarbiai ir namų šeimininkės, lenkų ir rusų tautybių gyventojai, kairiųjų pažiūrų respondentai.
Apklausa vyko 2019 m. rugpjūčio 26- rugsėjo 8 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1019 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų ir vyresni), apklausa vyko 118 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos1
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks1
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...