- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vokietijos desantininkai vienas po kito šoka iš lėktuvo ir už kelių minučių nusileidžia Lietuvos teritorijoje. Po Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuvoje NATO karių iš Vakarų sąjungininkų padaugėjo, tačiau Lietuva norėtų, kad ją gintų dar daugiau, kalbama LNK reportaže.
Mūsų tikslas – savo šalyje turėti bent brigadą – nuo trijų iki penkių tūkstančių kariauti galinčių karių, neskaitant logistinių dalinių. Tačiau viename rimčiausių JAV dienraščių „The Washington Post“ rašoma, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys gali savo brigadų ir nesulaukti.
Kai kurioms NATO valstybėms atrodo, kad Ukrainoje užklimpusi Rusija nebekelia tokios grėsmės, kaip anksčiau.
„Nenoriu detalizuoti, kokia šalis ką pasako, tiesiog tai yra diskusinis dalykas. Manau, kad iki Madrido viršūnių susitikimo mes vienokį ar kitokį vaizdą turėsime, koks bus galutinis dokumentas“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Tačiau, kad tokių signalų yra, jog Baltijos šalys gali ir nesulaukti norimo skaičiaus sąjungininkių karių Rusijai atgrasyti.
„Yra ir kiti signalai, kad jeigu Rusija bus nusilpusi, tų pajėgų nereikia. Taip pat ir resursų klausimas, kadangi šalys skiria labai skirtingus resursus“, – tęsė A. Anušauskas.
JAV žurnalistų straipsnyje neslepiama, kad dvejones, ar reikia brigadų Baltijos šalyse, išsakė Prancūzija ir Italija. Lietuvos ekspertų tas nestebina.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Atrodo, kad kai kurie mūsų Vakarų Europos partneriai eilinį kartą bando lipti ant to paties grėblio ir man kelia susirūpinimą jų susirūpinimas dėl Rusijos, agresorės, o ne dėl sąjungininkių saugumo“, – pasakojo Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas.
„Jei bus pasiektos vienokios ar kitokios paliaubos ir kariniai veiksmai bus baigti, tada susitarimas gali būti dar sudėtingesnis“, – kalbėjo politologas Ramūnas Vilpišauskas.
Dvejojančių, ar reikia siųsti tūkstančius karių į Baltijos šalis NATO valstybių argumentai – esą Rusija per karą su Ukraina labai nukraujavo, nemoka kariauti ir yra tik popierinis tigras.
Tol, kol išlieka autoritarinis režimas, nesvarbu, ar jam toliau vadovaus V. Putinas, ar kažkas kitas, tol Rusija kels rimtas rizikas kaimyninėms valstybėms.
„Iš tiesų, jeigu Rusija taip ir toliau kariaus, bus nusilpusi, atsistatymas užtruks“, – teigė VU TSPMI docentas Deividas Šlekys.
Tačiau Lietuvos ekspertai įsitikinę, kad tokie kai kurių Europos šalių argumentai, jog Rusija nemoka kariauti, yra pavojingi.
„Rusija net ir užbaigusi karą turės resursų atnaujinti savo ginkluotę, jie turi žmonių ir kariuomenės kiekio pranašumą“, – kalbėjo G. Česnakas.
„Tol, kol išlieka autoritarinis režimas, nesvarbu, ar jam toliau vadovaus V. Putinas, ar kažkas kitas, tol Rusija kels rimtas rizikas kaimyninėms valstybėms“, – teigė R. Vilpišauskas.
Vis dėlto karo ekspertai atkreipia dėmesį, kad mūsų Vakarų sąjungininkai gali būti ir nepajėgūs atsiųsti tiek kariuomenės, kiek Baltijos šalys norėtų.
„Jie negali nes, visi Europoje buvo išėję nusiginklavimo atostogų. Dabar staiga reikia resursų, jų kiekis yra ribotas, tad vyksta dalybos. Mums duoti nori, tačiau klausimas, ar tiek, kiek mes norime, nes Lietuva nėra pasaulio centras. NATO partneriai tikrai yra pasiryžę mus ginti. Jie pasiruošę dislokuoti daugiau karių, nei buvo prieš pusmetį“, – kalbėjo D. Šlekys.
Ekspertai kartoja – atgrasyti yra daug pigiau, nei atkovoti.
Kiek Lietuva ir kitos Baltijos šalys sulauks karių turi paaiškėti birželio mėnesį, po NATO viršūnių susitikimo Madride.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų3
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė2
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?1
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?6
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...