- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antradienį Lietuvoje minint dvyliktąsias šalies įstojimo į NATO metines, naujienų agentūra BNS primena svarbiausius Lietuvos kelio į NATO datas bei narystės Aljanse faktus.
Pradžia. Visos parlamentinės partijos 1993 metais pasirašė susitarimą siekti narystės NATO. Šis tikslas pasiektas po vienuolikos metų - 2004 metais Lietuva tapo visateise Aljanso nare.
Oro policija. Nuo 2004 metų kovo mėnesio Baltijos šalyse NATO sąjungininkai pradėjo vykdyti oro policijos misiją. Dešimtmetį šią misiją vykdė vienas naikintuvų kontingentas, dislokuotas Zokniuose, bet Rusijai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį, misija buvo sustiprinta keturiskart. 2015 metų rudenį oro policijos misija vėl sumažinta - budi po vieną kontingentą Lietuvoje ir Estijoje.
Pirmoji misija. Antraisiais narystės metais Lietuva pirmą kartą įkūrė ir ėmė vadovauti NATO karinei ir civilinei misijai – Provincijos atkūrimo grupei Goro provincijoje Afganistane, kurią vykdė iki 2013 metų.
Pinigų - dukart daugiau, bet dar ne 2 proc. Stojant į NATO Lietuvos tiesiogiai krašto apsaugai skiriamos lėšos siekė 249 mln..eurų, t.y. 1,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šiemet – 574 mln. eurų, tai sudaro 1,48 proc. BVP. Kitąmet KAM biudžetą padidinus dar 150 mln. eurų, BVP dalis gynybai siektų 1,77 proc.
NATO Lietuvoje. Nuo 2013 metų Vilniuje pradėjo veikti NATO energetinio saugumo centras, dar po dvejų metų Vilniuje atidaryta nedidelė Aljanso vadavietė. Nuo 2015 metų gruodžio Šiaulių rajone Mumaičiuose JAV kariuomenė laiko apie 200 karinės technikos vienetų. Nuo 2014 metų balandžio Lietuvoje nuolat dislokuota JAV karių kuopa - apie 200 karių.
Pajėgumai. 2006 metais Lietuvos kariuomenė už 75 mln. eurų įsigijo tris „Spartan“ C-27J transporto lėktuvus, o 2008 metų pabaigoje pasirašyta sutartis dėl dviejų „Hunt“ klasės išminavimo laivų Didžiojoje Britanijoje pirkimo už 55 mln. eurų.
2014 metais Lietuva paskelbė iš Lenkijos perkanti oro erdvės gynybos raketinių sistemų GROM už 34 mln. eurų, iš JAV - už 20 mln. eurų vidutinio nuotolio prieštankinių valdomų raketų sistemų „Javelin“. 2015 metų pabaigoje paskelbta apie Lietuvos siekį įsigyti dar kelis šimtus raketų „Javelin“ už maždaug 55 mln. eurų.
2015 metų rudenį Lietuva sutarė už 16 mln. eurų iš Vokietijos kariuomenės pirkti 21 savaeigę haubicą „PzH2000“. Pernai apsispręsta įsigyti 88 vokiškus „Boxer“ šarvuočius. Tai gali būti didžiausias sandoris Lietuvos kariuomenės istorijoje, jo vertė gali siekti apie 400 mln. eurų.
Kariuomenė - nuo šauktinių prie šauktinių. 2008 metais Lietuva atsisakė šaukimo į privalomąją karo tarnybą, tačiau pernai apsisprendė penkeriems metams grąžinti šauktinių kariuomenę. Šiemet Valstybės gynimo taryba pasiūlė grąžinti šauktinius visam laikui, galutinį sprendimą priims Seimas. Numatoma kasmet tarnybon šaukti nuo 3,5 tūkst. iki 4 tūkstančių jaunuolių. Šiuo metu krašto apsaugos sistemoje tarnauja apie 8,2 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, apie 3 tūkst. šauktinių, maždaug 4,6 tūkst. karių savanorių ir apie 2,4 tūkst. civilių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Bilotaitė lankysis Vištyčio pasienio užkardoje, aptars sienos stiprinimą
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė penktadienį lankysis Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardoje, kurioje aptars sienos stiprinimą. ...
-
Lietuvoje prasideda JAV kariuomenės pratybos „Kardo kirtis“2
Penktadienį Lietuvoje prasideda JAV kariuomenės pajėgų rengiamos pratybos „Kardo kirtis“. ...
-
Balandžio 19-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Balandžio 19-oji, penktadienis, 16 savaitė. ...
-
Parlamentas numatė galimybę skirti A. Stulginskio žvaigždę ir po mirties2
Parlamentarai numatė galimybę Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – skirti ir po mirties, jei siūlomo apdovanoti asmens kandidatūra pateikta jam dar esant gyvam. ...
-
Teismas atmetė R. Žemaitaičio skundą dėl A. Tapino šmeižimo8
Klaipėdos apygardos teismas ketvirtadienį atmetė Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio skundą dėl žemesnės instancijos teismo sprendimo, kuriuo jis pripažintas paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją apie visuomenininką Andrių Tapiną ir j...
-
Kas stabdo lietuvius keisti specialybę ir įgyvendinti profesines svajones?3
Apie tai, kodėl lietuviai nori keisti profesiją ir kaip jiems sekasi tai daryti, LNK žurnalistas kalbėjosi su statybininkų rengimo centro direktoriaus pavaduotoju Jeronimu Mikiparavičiumi. ...
-
Rusijos ir Baltarusijos TV programas Lietuvoje ketinama drausti, kol jos kels grėsmę
Rusijoje ir Baltarusijoje registruotų kompanijų kuriamas programas Lietuvoje ketinama drausti, kol šios valstybės kels grėsmę nacionaliniam saugumui. ...
-
Ekspertinė komisija pateikė išvadą dėl informatikos tarpinio patikrinimo rezultatų1
Laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vadovaujanti Monika Navickienė tikina ketvirtadienį gavusi ekspertinės komisijos išvadas dėl informatikos tarpinio patikrinimo. Pasak jos, ar atlikta analizė keis galutinį patik...
-
Atmintinų dienų sąraše – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtos dienos
Seimas į atmintinų dienų sąrašą įrašė 3 naujas – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtas dienas. ...
-
EŽTT nepriėmė F. Kirkorovo skundo dėl draudimo atvykti į Lietuvą16
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nutarė nepriimti Rusijos muzikos atlikėjo Filipo Kirkorovo, kurio koncertinė veikla įvardijama Kremliaus „minkštosios galios“ įrankiu, skundo dėl Migracijos departamento sprendimo uždrausti jam...