Tokią datą savo nutarimu vakar nustatė Seimas. Už ypatingos skubos tvarka priimtą Seimo nutarimą “Dėl rinkimų į Europos Parlamentą paskyrimo” balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 1 ir 1 parlamentaras susilaikė.

Lietuva, kitų metų gegužės 1 d. tapsianti Europos Sąjungos nare, per birželio 13 d. vyksiančius rinkimus turės išrinkti 13 Europarlamento narių.

Šiemet lapkričio 20 d. priimtas Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas įpareigojo Seimą paskelbti rinkimų datą. Pagal šį įstatymą rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvos Respublikoje vyksta sekmadienį, kuris yra tuo pačiu laikotarpiu, kai visose Europos Sąjungos valstybėse narėse vyksta rinkimai į Europos Parlamentą. Rinkimų datą Lietuvos Seimas turėjo paskelbti ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki nurodyto laikotarpio sekmadienio. Rinkimai į Europos Parlamentą įvairiose Europos Sąjungos valstybėse narėse 2004 m. turi vykti birželio 10-13 dienomis. Šio laikotarpio sekmadienis yra birželio 13 diena.

Europos Parlamento nariai bus renkami 5 metų kadencijai vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, apimančioje visą valstybės teritoriją, pagal proporcinę rinkimų sistemą. Pagal įstatymą rinkimams organizuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi rinkėjai ir renkami visi Europos Parlamento nariai nuo Lietuvos Respublikos.

Rinkimų į Europos Parlamentą įstatyme nefiksuojamas rinkėjų aktyvumas, - jie bus laikomi įvykusiais nepriklausomai nuo aktyvumo. Įstatyme suteikta teisė reitinguoti kandidatus. Jame numatyta, kad visi rinkėjai turi lygias teises pareikšti savo valią dėl kandidatų, atiduodami pirmumo balsus už penkių to sąrašo, už kurį balsavo, kandidatų pirmumą.

Kandidatus į Europos Parlamentą galės kelti partijos, pagal Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymą įregistruotos ne vėliau kaip prieš 65 dienas iki rinkimų. Kandidatų sąraše negali būti mažiau kaip 5 ir daugiau kaip 26 kandidatai. Partijos kandidatų sąrašas ar jungtinis kandidatų sąrašas galės gauti Europos Parlamento narių mandatų (dalyvaus skirstant mandatus) tik tuo atveju, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Pagal naują dokumentą, rinkimų į Europos Parlamentą teisę turi Lietuvos piliečiai, taip pat nuolat gyvenantys Lietuvoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Lietuvoje Europos Parlamento nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas nuolat gyvenantis Lietuvoje Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų. Jis taip pat negali būti kandidatu į Europos Parlamentą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

ELTA, KD inf.