- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prasidėję Naujieji metai ne tik suteikia vilties, kad 2021-ieji bus geresni, bet primena ir apie tai, jog vaikai ir vėl turi sugrįžti prie mokslų. Kai kuriems nuotolinis mokymasis kelia siaubą, kitiems – tai nuotykis, nes nereikia eiti į mokyklą. Tuo metu daugumai tėvų dėl nuotolinio mokymo šiaušiasi plaukai. Šį antradienio vakarą LNK laidoje „Bus visko“ – interviu su Austėja Landsbergiene, edukologe, daug metų Lietuvoje kuriančia naujas mokymo programas, jas taikančia savo įkurtose ir tarptautiniu požiūriu į mokslą garsėjančiose mokyklose bei darželiuose.
Moteris prisipažįsta, kad nuotolinis mokymas yra tarsi prakeiksmas, kurį dar labiau apsunkina nevaldomi vaikų nusirašinėjimai.
„Ką mes šiandien jau žinome, kad mokiniai dėl šios pandemijos jau prarado maždaug septynis mėnesius mokslo – žinių, įgūdžių ir visko, ką jie būtų turėję įgyti. Esu girdėjusi begalę istorijų apie tai, kaip Lietuvoje pagerėjo vidurkis. Pavyzdžiui, sako, labai gerai moku matematiką, tai aš su visais kitu kanalu pasidalinu matematikos sprendiniais, o kai būna lietuvių testas, kita klasiokė pasidalina. Vidurkis ir pakilo“.
Ką daryti, kad nebūtų spragų vaikų moksluose ir jie neprarastų jau įgytų žinių? A. Landsbergienė laidos metu negailės patarimų. Vienas iš jų – rutina. Vaikas privalo atsikelti, nusiprausti ir į pamokas, nors jos ir vyksta internetu, eiti ne su pižama ir suvelta galva, o pasiruošęs, tvarkingai apsirengęs. Taip jo nusiteikimas mokslams bus visiškai kitoks. Svarbu laikytis ir įprastos dienos struktūros.
„Visa literatūra teigia, kad yra labai svarbu dienos struktūra. Tai, kad vaikas mokosi namuose, nereiškia, kad jis gali eiti miegoti 11–12 valandą vakaro. Tai, kad vaikas yra namuose, nereiškia, kad po kiekvienos pamokos gali užkandžiauti. Turi būti labai aiškus dienos ritmas ir maksimaliai panašus į vaikui įprastą dienos ritmą“, – sakys A. Landsbergienė.
Mokytojas buvo ir yra prestižinė profesija dėl to, kad mokytojas dirba su valstybės ateitimi.
Dauguma tėvų šiandien pamatė, kokia yra svarbi mokytojo profesija ir ne vienam mokytojui šiandien norėtų užkabinti medalį. Net ir pasikeitus mokymui ir sėdint prie kompiuterio savo darbą mylintys, vaikams atsidavę ir geriausių rezultatų savo laisvo laiko sąskaita jiems linkintys pedagogai toliau sugeba suvaldyti situaciją ir prie ekranų prikaustyti dešimtimis kilometrų vienas nuo kito nutolusių vaikų dėmesį. Todėl A. Landsbergienė prabils ir apie mokytojo profesiją.
„Mokytojas buvo ir yra prestižinė profesija dėl to, kad mokytojas dirba su valstybės ateitimi. Niekas nedirba su valstybės ateitimi, visi dirba su dabartimi: kokie yra mūsų ir užsienio šalių santykiai, kokia yra mūsų ekonomika, o mokytojas dirba su tuo, kokia bus Lietuva po 15–20 metų. Kokias vertybes jis įskiepys, tokios ir atsispindės. Jeigu jis reikalaus sąžiningumo, turėsime sąžiningus žmones visose srityse. Todėl kai kalbame, kad reikia kelti mokytojo prestižą, visų pirma, jis keliasi mūsų mintyse ir mūsų retorikoje“.
Kalbėdama apie nuotolinį mokymą „Bus visko“ laidos metu Austėja pabrėš: vaiko rezultatai nėra tik mokytojo rankose. Norėdami kažko pasiekti, visi turėtų atlikti savo darbą: tėvai padėti mokytojams, mokytojai – teisingai išmokyti, o vaikai – atlikti savo pareigą. Jei bent viena iš šių grandžių neveikia, rezultatų nebus.
Kaip atrodo karantinas Landsbergių namuose ir ką apie nuotolinį mokymą kalba didžiausi pasaulio profesoriai Harvarde? Jau šį antradienio vakarą, 20 val., LNK laidoje „Bus visko“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įkaitu prie Afrikos krantų buvęs lietuvis jūreivis – išlaisvintas: grįžta namo
Po mėnesį trukusių derybų išlaisvinta prie Vakarų Afrikos krantų užgrobto laivo įgula, joje yra ir Lietuvos pilietis, ketvirtadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Apžvalga: svarbiausi ketvirtadienio įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje
BNS pateikia svarbiausių ketvirtadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: ...
-
Abiturientams nuo gegužės 3-iosios leista grįžti į mokyklas
Abiturientai nuo gegužės 3-iosios galės grįžti į mokyklas, nusprendė Vyriausybė. ...
-
Siūloma tęsti karantiną lengvesnėmis sąlygomis: kokie atlaisvinimai įsigalios?2
Sveikatos apsaugos ministerija ketvirtadienį pateikė siūlymą tęsti karantiną iki birželio lengvesnėmis sąlygomis: atsidaryti galėtų parduotuvės, barai, teatrai ir kitos įstaigos. ...
-
Pajūryje statomame aplinkos ministro name tiriamas galimas nelegalus darbas (papildyta)37
Melnragėje statomame name sugriuvę laiptai virto problemų lavina aplinkos ministrui Simonui Gentvilui. Žnektelėjusi betono konstrukcija prispaudė statybininką. Į įvykio vietą teko skubėti ne tik medikams, ugniagesiams, bet ir Darbo inspektoriams, ku...
-
A. Užkalnis apie komunikaciją: premjerė apie skiepus turi kalbėti net iš šaldytuvo8
Žmones reikia ilgai ir nuobodžiai įkalbinėti bei skirti daug daugiau dėmesio ir pastangų, kad jie eitų skiepytis nuo COVID-19, informuoja LNK žinios. Anot apžvalgininko Andriaus Užkalnio, dabar Vyriausybė to visiškai nedaro. Žinomo vyro teig...
-
Uostamiestis ruošiasi navigacijos sezonui
Visoje šalyje navigacijos sezonas šiemet pradėtas balandžio 9-ąją, tačiau Dangės upėje jis startuoja nuo šiandien, balandžio 15-osios. Laivybos sezono pradžioje specialistai apžiūrėjo krantines, pastatė pontonus ir parengė ...
-
Premjerė: sėkmingai grąžinus abiturientus į klases, galės grįžti ir kiti moksleiviai
Jei abiturientų grąžinimas į mokyklas gegužės pradžioje pavyks sklandžiai, bus svarstoma ir likusių klasių moksleivių grįžimas į klases, sako premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Šaršalas dėl žodžio „pederastas“: kodėl lietuvių kalbos komisija staiga pakeitė nuomonę?38
Trečiadienį Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) Žodyno pakomisė pakeitė nuomonę dėl žodžio „pederastas“ vartojimo. Kodėl pastarasis sprendimas buvo priimtas tik dabar, jei šaršalas, kad žodis – įžeidžian...
-
I. Šimonytė: Lietuva prašo Danijos „AstraZeneca“ vakcinos14
Lietuva prašo Danijos perduoti jai „AstraZeneca“ koronaviruso vakcinas, ketvirtadienį pranešė premjerė Ingrida Šimonytė. ...