Į valstybės finansuojamas vietas šiemet stoja 2 tūkst. mažiau abiturientų: kalta ne tik matematika?

„Šiais metais abiturientų skaičius, norinčių siekti aukštojo mokslo, nuo pernykščių metų skiriasi nedaug. Šiais metais prašymus pateikė 13,2 tūkst. šių metų laidos abiturientų“, – teigė P. Žiliukas.

Kur kas daugiau šiais metais geresnių abiturientų išvažiuoja į užsienį.

Į valstybės finansuojamas vietas šiemet stoja 2 tūkst. mažiau abiturientų. Pasak P. Žiliuko, kaltas ne tik prastai išlaikytas matematikos egzaminas.

„Yra žymiai daugiau veiksnių, kurie veikia. Matematika, be abejo, nepridėjo didesnių [stojančiųjų] skaičių, bet jos įtaka yra 2–3 proc. Iš šiemet pateikusių prašymus 62 proc. tenkina valstybės finansuojamų vietų reikalavimus. Pernykščiai metai mus palepino – buvo arti 75 proc., bet kasmetė norma yra maždaug 65 proc. Vėl atsivėrė Europos valstybių sienos, tad šiais metais kur kas daugiau geresnių abiturientų išvažiuoja į užsienį“, – teigė P. Žiliukas. 

Į universitetus šiemet stojo daugiau informatiką norinčių studijuoti abiturientų nei pernai. Taip pat padaugėjo ir ugdymo mokslus pasirinkusių.

„Tradicijos kasmet per daug nekinta. Kolegijų sektoriuje jau kelis metus iš eilės visiškai tas pats dešimtukas pagal populiarumą: verslo ir viešoji vadyba, sveikatos mokslai, inžinerijos, socialiniai mokslai. Universitetų sektoriuje pokyčiai įvyko, bet irgi ne ties pirmomis eilutėmis: socialiniai mokslai, sveikatos mokslai, verslas ir viešoji vadyba ir į ketvirtą vietą patenka informatikos mokslai, šiemet šitoje srityje pastebimas augimas. Inžinerija netoli pernykščių skaičių ir menai šiemet populiaresni. Ugdymo mokslai gana populiarūs, turbūt turėsime didesnius skaičius įstojusių į specialiosios pedagogikos programas, pradinio ugdymo ir lietuvių kalbos“, – vardijo P. Žiliukas.

Energetikos, žemės ūkio ir pedagogikos sričių studijas pasirinkusieji šiais metais buvo viliojami stipendijomis. Būsimų pedagogų tokiu būdu pritraukti pavyko.

„Kalbant apie inžinerijos studijas pastebimo poveikio kol kas nėra, nes turbūt daug anksčiau reikėtų rinkodaros ir reklamos. Pedagogikos studijas šiemet rinkosi daugiau abiturientų. Šiemet stipendijos skiriamos tik prioritetinėms specializacijoms ir jos veikia“, – komentavo P. Žiliukas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Valstybei dar teks imtis radikalių skatinimo priemonių, nes mokytojų stygius gali būti labai didelis.

Pedagogo profesiją galima įgyti trimis būdais. Vienas jų – pabaigus bakalauro studijas pereiti metus laiko trunkančią mokytojų programą.

„Stipendijų politika prasidėjo neseniai ir baigusių [studijas] dar nėra. Nepamirškime, kad yra trys mokytojų rengimo keliai. Pirmasis – stoti į pirmosios pakopos bakalauro studijas, kitas kelias – įstojus į bet kurias kitas studijas rinktis pedagogiką kaip specializaciją (gretutinės studijos). Turint bakalauro laipsnį yra vienerių metų mokytojų programos, skirtos įgyti mokytojo profesiją. Ten turbūt susilaukia daugiau studentų. O štai, kad pirmąją pakopą pradėtų nuo pedagogikos, turbūt dar reikės ne vienerių metų, kad šitie skaičiai radikaliai pasikeistų. Manau, kad valstybei dar teks imtis radikalių skatinimo priemonių, nes mokytojų stygius gali būti labai didelis“, – samprotavo LAMA BPO vadovas.

Pasak jo, šviesti jaunimą apie profesijas reikia dar progimnazijoje, o gal ir dar anksčiau, nes atėjus laikui rinktis, kokius egzaminus laikyti, reklamuoti profesijas būna per vėlu.

„Čia jau gana įsisenėjusi bendrojo ugdymo problema. Turbūt rinkodaros ir profesijų reklama turėtų prasidėti progimnazijos laikmečiu. Kai jau renkamasi valstybinius brandos egzaminus, matome, kad skaičiai vis kasmet panašūs. Jeigu susumuoti šiemet stojančių į informatikos ir inžinerijos mokslus, tai mes turime apie 1,5 proc. augimą, bet šiemet labiau pasisuko informatikos naudai. Galbūt inžinerijoje elektronika išlaikys pozicijas, gal dar viena kita kryptis. Reikia labai stiprinti profesinį orientavimą ankstyvesniu laikotarpiu, kas daroma daugelyje Vakarų valstybių“, – kalbėjo P. Žiliukas.

Papildomas priėmimas skirtas tiems, kurie neapskaičiavę savo galimybių nepajėgia įstoti į norimas studijas. Taip pat papildomame priėmime dalyvauja persigalvoję abiturientai.

„Kai kurie neapsiskaičiuoja savo galimybių ir surašo pageidavimus, į kuriuos nėra pajėgūs įstoti. Svarbi dalis ir stojančiųjų, kurie pabandė Vakaruose, bet persigalvojo arba nepavyko ir nutarė vis dėlto likti studijuoti Lietuvoje. Papildomas priėmimas truks ganėtinai trumpai – prasideda rugpjūčio 3 d. ir truks tik kelias dienas. Visi procesai ir sutarčių pasirašymai vyks iki žolinių“, – sakė P. Žiliukas.