- LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Globaliame pasaulyje, kuriame bendradarbiai gali gyventi kitoje laiko zonoje, darbuotojui reikia prisiderinti prie keliamų reikalavimų, nes kitaip liksime užnugaryje. Tuo įsitikinęs tinklaraštininkas Liutauras Ulevičius, kuris neįžvelgia nieko bloga, kad darbuotojas į elektroninius laiškus atsakinėja naktį.
„Jeigu darbuotojas jaučiasi labai skriaudžiamas, tegul nesirenka tokio darbo. Pasiūla iš tiesų yra didelė. Jeigu manote, kad persidirbate arba yra pernelyg sunku, tiesiog išjunkite garso skambutį ir negirdėsite. Niekas jūsų nenuteis, jeigu 23 val. vakaro neatsakysite į viršininko žinutę, o jeigu viršininkas dėl to pyksta – pakeiskite jį“, – pataria L. Ulevičius.
Kitos pozicijos laikosi verslo konsultacijų ir mokymų bendrovės „Grand Partners“ vyriausioji konsultantė Ieva Iacob. Pasak jos, jei iš darbuotojo reikalauja, pavyzdžiui, elektroninius laiškus atsakyti nedelsiant, tai turėtų būti nurodoma jo darbo sutartyje.
Kaip atskirti paranoją ir galimybę būti įvykių centre?
I. Iacob tikinimu, nėra abejonių – nuolat tikrinant elektroninį paštą nukenčia ne tik mūsų atostogos, bet net ir kokybiškas buvimas su šeima. „Jeigu nuolat tikriname paštą, galvoje pasilieka darbo klausimai. Kokybė tikrai nukenčia“, – tvirtina I. Iacob.
L. Ulevičius savo ruožtu atkreipia dėmesį į tai, kad pašto tikrinimą lemia ir technologinis įrenginių funkcijų išmanymas. Anot tinklaraštininko, kai kurie žmonės tiesiog nemoka išjungti programėlių funkcijų, kurios automatiškai į išmaniuosius telefonus siunčia pranešimus apie gautus laiškus.
„Tuos pranešimus ir trukdymus galima nustatyti. [...] Jeigu iš tiesų kreipsime dėmesį į kiekvieną pranešimą, tai jau bus paranoja. Jeigu rinksime informaciją laisvu metu, tai – kita pusė, kai galima visai saikingai atskirti galimybę būti įvykių centre nuo paranojos“, – įsitikinęs L. Ulevičius.
Su juo iš dalies sutinka I. Iacob, kurios nuomone, nuo kiekvieno žmogaus priklauso, ar jis pasitikrins elektroninį paštą, vos apie atėjusį laišką pranešus mobiliajam telefonui, ar pranešimus ignoruos.
„Žinoma, tavo reikalas, ar tu pranešimą atsidarysi, ar ne, bet, kai kampelyje ar kažkur kitur prie aplikacijos matai parašytą skaičiuką – yra 14 nepažiūrėtų, neatsakytų laiškų, streso lygis vis tiek kyla. Tada jau geriau atidaryti tuos laiškus. Šios technologijos tikrai nepadeda ramiai gyventi“, – sako I. Iacob.
Laiškų rašymas vakare – rodiklis, kad darbo per daug?
Pasak L. Ulevičiaus, laiškų rašymas nedarbo metu gali rodyti ir tai, kad žmogus tiesiog nespėja visų pagrindinių darbų atlikti darbo valandomis. Jis pripažįsta, kad tai nėra sveika, nes kenkia poilsiui, žmogus pavargsta, tačiau atkreipia dėmesį, kad kartais laiškų rašymą, pavyzdžiui, naktį lemia kiti faktoriai.
„Šiais laikais gyvename pasaulyje, kur mūsų bendradarbiai yra skirtingose laiko zonose, kartais – kitoje pasaulio pusėje. Tada tiesiog neišvengiama, kad aštuonios darbo valandos pasiskirsto ne įprastai, bet gali būti perkeltos į naktį, vakarą, rytą. Nuo to nepabėgsime. Pasaulis yra globalus ir turime prisitaikyti prie jo poreikių. Jeigu neisime kartu, liksime kažkur gale“, – tvirtina L. Ulevičius.
I. Iacob atkreipia dėmesį, kad būtų gerai tokias darbo sąlygas ar reikalavimus, pavyzdžiui, atsakyti į elektroninius laiškus bet kuriuo paros metu, įtraukti į darbo sutarti. Tokiu būdu, darbuotojas iš karto žino, kokios darbo atlikimo sąlygos jam keliamos.
„Lietuvoje yra kompanijų, kurios, pavyzdžiui, sukasi logistikos srityje ir tikrai elektroninius laiškus rašo 24 valandas per parą. Manau, tie žmonės žino, kur eina ir ką renkasi. Jeigu mano darbas nėra toks operatyvus, bet visada turiu su kažkuo bendrauti, manau, turiu būti įspėta, kad keliamas toks lūkestis – kažkas, atsiuntęs laišką 23:30 val. iš manęs tikisi atsakymo per pusvalandį“, – teigia I. Iacob.
I. Iacob: elektroniniai laiškai nėra pagrindinė komunikacijos priemonė
Su I. Iacob nesutinka L. Ulevičius. Tinklaraštininko teigimu, visų sąlygų įrašymas į sutartį pernelyg formalizuotų darbo santykius. Be to, tokie pat griežti reikalavimai tuomet turėtų būti taikomi ir patiems darbuotojams.
„Ar darbuotojas turėtų prisipažinti, kiek kartų per dieną jis pasitikrina asmeninį „Facebook“ profilį? Visada yra dvi pusės. Jeigu esame griežti darbdavių atžvilgiu, tai būkime griežti ir patys sau“, – pabrėžia L. Ulevičius.
Jo nuomone, darbo rinkos dalyviai turėtų į darbo santykius žiūrėti lanksčiau, nes kiekviena moderni įmonė darbo laiką stengiasi padaryti lankstų ne tik darbdavio, bet ir darbuotojo naudai.
„Jeigu darbuotojas jaučiasi labai skriaudžiamas, tegul nesirenka tokio darbo. Pasiūla iš tiesų yra didelė. Jeigu manote, kad persidirbate arba yra pernelyg sunku, tiesiog išjunkite garso skambutį ir negirdėsite. Niekas jūsų nenuteis, jeigu 23 val. vakaro neatsakysite į viršininko žinutę, o jeigu viršininkas dėl to pyksta – pakeiskite jį“, – pataria L. Ulevičius.
Jam antrina I. Iacob. Specialistė akcentuoja, kad elektroninis paštas nėra pagrindinė komunikacijos priemonė, nes, iškilus skubiam reikalui, žmonės paprasčiausiai skambina. Ji primena, kad pasaulyje taikoma praktika elektroninį paštą tikrinti kelis kartus per dieną – ryte, pietų metu ir prieš išeinant iš darbo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus ir tai dar – ne pabaiga?4
Bankų pelnas šiemet – beveik 1 mlrd. eurų. Tai yra du kartus daugiau nei 2022-aisiais. Beje, tiek pelno bankai uždirbo jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą į šalies biudžetą. Bendra sumokėta suma perkopė 250 mln. eu...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai4
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle5
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos3
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių3
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą8
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia5
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...