Pasak L. Kasčiūno, NSGK nariai paprašė Valstybės saugumo departamento, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento atstovų įvertinti visą kompleksinę situaciją Baltarusijoje, tarp jų ir grėsmes Lietuvai karine, ekonomine, tranzito prasme.

„Nereikia bijoti dėl kažkokių realių karinių grėsmių, tikrai nėra to, labai daug yra parodomųjų aspektų karine prasme. Daug kas atitinka tam tikrą sezoniškumą - suplanuotų iš anksto pratybų scenarijus. Tai tik paaitrinama tam tikrais informacinio karo elementais. Iš esmės karinių didesnių grėsmių šiai dienai nėra“, – po posėdžio žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

Kalbėdamas apie tranzitą, jis sakė, kad kažkokių didžiulių lūžių ar pokyčių irgi nesijaučia.

„Kalbant apie tranzitą – daug šnekų, daug garsių pareiškimų, bet vis tik matome ekonominę priklausomybę, nes tam tikri nusistovėję ryšiai, labai stipri pozicija Klaipėdos uosto šia prasme, padidėję kaštai alternatyvoms - kol kas iš esmės neleidžia kalbėti apie kažkokius lūžius, pokyčius, kurie keistų situaciją“, – sakė L. Kasčiūnas.

Baltarusijoje įvykusi slapta Aleksandro Lukašenkos inauguracija šalies prezidentu, pasak L. Kasčiūno, situacijos nekeičia, nes Vakarai jo nepripažįsta legitimiu valstybės vadovu.

Uždarame NSGK posėdyje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis teigė šiuo metu nematąs kažkokių rizikų dėl karinių pratybų Baltarusijoje.

„Visą laiką vykdomos pratybos, karinis rengimas. Jeigu žiūrėti situaciją nuo rugpjūčio vidurio, tai buvo paankstintos pratybos po to, kai A. Lukašenka įsakė sustiprinti Baltarusijos karinių ginkluotųjų pajėgų dislokavimą šalia Lenkijos ir Lietuvos sienų. Be įprastinių pratybų, kurios vyksta paprastai Gožos poligone ir kitur netoli mūsų sienos, tuo metu buvo ir papildomi pajėgumai. Šiuo metu  pratybos ir karinis aktyvumas šalia sienų per šį aspektą yra vėl sumažėję, grįžta daugmaž į normalų lygį. Karinis parengimas vyksta normalia eiga. Dabar vyksta taip vadinamos pratybos „Slavianskoje bratstvo“, kur dalyvauja Rusijos ir Baltarusijos kariai. Jos yra tradicinės, nors jų mastas yra šiek tiek didesnis. Tačiau tai yra pratybos ir kažkokių rizikų iš tų pratybų tikrai nematome“, – po posėdžio žurnalistams sakė R. Karoblis.

Pasak ministro, šiuo metu pastovaus Rusijos karių dalyvavimo Baltarusijoje nėra – išskyrus dvi vietas nuo sovietinių laikų. R. Karoblis tvirtino nematąs ženklų, kad po šių pratybų Rusijos kariai liktų.

„Rusijos karinių pajėgų nuolatinis buvimas, jeigu būtų priimtas toks sprendimas, tai būtų tikrai didelis iššūkis saugumo prasme tiek Lietuvai, tiek Lenkijai, visai NATO, bet ypač Ukrainai“, – sakė ministras R. Karoblis, pažymėjęs, kad tokiu atveju reikėtų papildomų sprendimų. Anot ministro, sprendimai būtų pirmiausia karinio planavimo įvairiais kontekstais.

Krašto apsaugos ministras sakė pavojų matąs tame, koks bus tolesnis Rusijos ir Baltarusijos suartėjimas.

„Tai yra, koks bus Baltarusijos jungimasis į tą bendrą sąjungą, ir konkrečiai, kokia tai bus kaina, kurią ponas A. Lukašenka mokės Rusijai už Rusijos paramą jam“, – sakė R. Karoblis.

Jo duomenimis, Baltarusijos ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybės integracija yra labai tampri ir tai yra absoliutūs sąjungininkai.

„Didelių abejonių dėl tos dabartinės Rusijos ir Baltarusijos integracijos nėra. Tik tai tiek, kad ginkluotosios pajėgos yra atskirai, jos paprastai vykdo pratybas ir mokymus atskirai, nežiūrint to, kad bendra vadovavimo ir valdymo grandinė jau yra“, – sakė A. Karoblis.