Kuriamas valstybinis telekomas – dar viena afera?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Vyriausybės planai sukurti naują valstybinį judriojo ryšio operatorių, kuriuo naudotųsi vos 20 tūkst. vartotojų, bet jam būtų skirta net trečdalis 5G numatytų dažnio resursų, verslo atstovams kelia nerimą.

Išskirtinai valstybinis

"Kyla klausimas, jei ketini transportuoti keturis žmones, kam pirkti traukinį?" – svarsto Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. Kokie tikrieji tikslai ketinant kurti naują valstybinį telekomą?

Susisiekimo ministerija aiškina, kad norima sukurti naują, vientisą šiuolaikinį tinklą, kuris valstybės institucijoms ir joms pavaldžioms įstaigoms, tarnyboms ar valstybės įmonėms galėtų pasiūlyti patikimas ryšio priemones ir sprendimus bei užtikrinti glaudesnį ir operatyvesnį institucijų bendradarbiavimą krizinėse situacijose.

Kyla klausimas, jei ketini transportuoti keturis žmones, kam pirkti traukinį?

Šis tinklas nebūtų naudojamas komerciniams tikslams. Jis būtų prieinamas vos 11 tūkst. žmonių. Tačiau Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) nurodyta būsimam valstybiniam operatoriui rezervuoti trečdalį visai Lietuvai skirtų dažnių, numatytų 5G tinklo įdiegimui.

Be to, į šį projektą numatoma investuoti 43 mln. eurų. Verslo atstovai įsitikinę, kad tokio tinklo sukūrimas ir palaikymas valstybei kainuos 4–5 kartus brangiau, nei tuo atveju, jei kritinio tinklo infrastruktūrą sukurtų bei paslaugas teiktų jau veikiantys Lietuvos operatoriai.

Rugsėjo 15-ąją trys didieji ryšio operatoriai, Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų asociacija "Infobalt", Lietuvos verslo konfederacija bei asociacija "Investuotojų forumas" kreipėsi į prezidentūrą, Vyriausybę ir Susisiekimo ministeriją dėl pastarosios planų sukurti naują Valstybinį kritinio ryšio tinklo (VKRT) modelį. Visiems kilo įtarimų, kad valstybė tokiais veiksmais siekia sukurti ketvirtąjį – valstybinį mobiliojo ryšio operatorių – Lietuvos radijo ir televizijos centrą (Telecentrą). Tačiau niekas jų neišgirdo, jau kitą dieną Vyriausybė nusprendė pritarti naujo tinklo kūrimui.

Nuspręsta, kad Vidaus reikalų ministerija iki spalio 20 d. turės kreiptis į RRT dėl 2 x 15 MHz dažnių ruožo iš 700 MHz dažnių juostos ir 3,5 GHz dažnių ruože esančios 100 MHz pločio juostos rezervavimo VKRT reikmėms.

Andrius Romanovskis. Lietuvos verslo konfederacijos nuotr.

Kam daryti paprastai?

Vidaus reikalų ministerija ir šiuo metu turi savo atskirą ryšio tinklą TERA. Tačiau ji aiškina, kad būtinas naujos kartos VKRT. Ar apskritai gerai, kad valstybė kuria sau viešąsias paslaugas, kurias kuo puikiausia teikia privatus sektorius?

"Mano nuomone, valstybė neturėtų konkuruoti su verslu, o turėtų užsiimti verslo aplinkos gerinimu, reguliavimu, kad būtų efektyvi konkurencija, kad būtų geros paslaugos, o visuomenė gyventų sveikai, laimingai ir turtingai, – "Kauno dienai" sakė asociacijos "Infobalt" direktorius Mindaugas Ubartas. – Nėra aiškios politikos, ką norima padaryti. Šis žinybinis tinklas – išskirtinis: valstybė pasiima geriausią kąsnį sau, nesvarbu, kad ten valgytojų yra mažiau, o piliečiai gali ir pasislinkti.

Šis žinybinis tinklas – išskirtinis: valstybė pasiima geriausią kąsnį sau, nesvarbu, kad ten valgytojų yra mažiau, o piliečiai gali ir pasislinkti.

Pasak Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio, vadinamasis policijos tinklas (TERA – aut. past.) bus modernizuojamas, kaip buvo juo naudojamasi, taip ir toliau bus.

"Niekas tam neprieštarautų, tačiau, kai mes žinome, kokie yra to tinklo pageidavimai, ir matome skaičius, kokių resursų iš valstybės prašoma, suprantame, kad čia norima sukurti naują operatorių, – sakė konfederacijos vadovas. – Atrodo, kažkaip gudraujama, kitaip sunku paaiškinti šį dalyką. Per diskusiją Vyriausybės posėdžio metu Vidaus reikalų ministerijos, kuri turėtų būti atsakinga už tą operatorių, atstovai teigė, kad čia turėtų būti ne komercinis, o viešasis subjektas, kuris užtikrintų tam tikrų specifinių paslaugų teikimą. Idėjos autoriai sako, kad tai bus daroma 4G technologijos pagrindu. Tačiau iš karto priduria, kad gal plėsis į 5G, nors žinome, kad čia yra komercinės veiklos sritis, nes šiai technologijai įdiegti reikia milžiniškų pinigų, milžiniškų resursų."

"Nėra jokios kaštų naudos analizės, nėra jokio aiškumo, ką norime pasiekti, vartotojų grupė yra mažytė. O Vyriausybė nusprendžia tam išleisti 43 mln. eurų ir nemokamai savo tinklui paimti dažnius, kuriuos pardavus valstybė į biudžetą gautų pinigų. Neturėtų būti taip daroma, – mano M.Ubartas. – Vietoj to, kad dažniai 5G ryšiui būtų parduodami aukcione, jog atsirastų investicijų, apyvartų, kad būtų mokami mokesčiai, Vyriausybė priima sprendimą, mažinantį mūsų, kaip vartotojų, pasirinkimą, mažina ateities investicijas ir didina kainas. Tokią dabar turime politiką. Teiginys, kad 11 tūkst. vartotojų, kurie kažkokie ypatingi Vidaus reikalų ministerijos struktūrų darbuotojai, yra visiškai pritemptas. Tos kelios žinybos negali tarpusavyje susišnekėti, kai Lietuvoje esantys 3,5 mln. vartotojų kuo puikiausiai susišneka mobiliuoju ryšiu – 4G, 3G, 2G. Puikiai susišnekėtų ir 5G."

Kaip BNS sakė Telecentro vadovas Remigijus Šeris, kuris kategoriškai atmetė versiją, kad kuriamas valstybinis telekomas, norima sukurti dedikuotą nekomercinės paskirties tinklą, kuriuo naudotųsi šalies specialiosios tarnybos – policija, civilinė sauga, ugniagesiai, greitoji pagalba, energetikai, muitinė ir kiti. Pasirodo, problema, kad daug tarnybų naudoja skirtingų technologijų radijo ryšio tinklus, kurie tarpusavyje negali būti sujungti ar suderinti.

"Gal paprasčiau, pigiau pasikeisti telefono aparatus į saugesnius ir naudotis bendraisiais ryšiais?" – taip "Kauno dienai" tokius Telecentro argumentus komentavo A.Romanovskis.

O M.Ubartas priminė pernai spalį Alytuje kilusį milžinišką padangų gaisrą: "Tada be jokių problemų buvo naudojamasi privačių operatorių komerciniu ryšiu. Ir visada taip būna. Pavyzdžiui, kai reikia pranešinėti apie kažkokias nelaimes, valstybė su mielu noru naudojasi šiais tinklais. O dabar 11 tūkst. vartotojų atiduos trečdalį dažnių resursų, 3,5 mln. – likusius. Kažkaip nelogiška."

Mindaugas Ubartas. G. Savickio / ELTOS nuotr.

Kitiems gali brangti

"Vyriausybės nutarimo rengėjai sako, kad nori TERA ryšį atnaujinti, – dėstė M.Ubartas. – Tas atnaujinimas galimas skirtingais scenarijais, pradedant nuo savo ryšio tinklo įrengimo iki naudojimosi komerciniais ryšiais. ES yra įvairių scenarijų, bet ten iš anksto padaroma analizė. Tačiau, valstybei kuriant savo tinklą, jis kainuoja nuo 40 proc. brangiau, nei naudotis tais tinklais, kurie jau yra pastatyti ir viešai prieinami. Iš dabartinio Vyriausybės sprendimo matau, kad norima ne tik išleisti daugiau pinigų, bet ir atimti dalį dažnių. Taip nubaudžiami visi vartotojai, kuriems paslaugos greičiausiai turės brangti."

Pasak "Infobalt" direktoriaus, mažesnis dažnio resursas reiškia, kad arba reikės statyti tankesnį tinklą, o tai yra papildomos investicijos, kurios turės atsipirkti, arba teks riboti naudojimą didinant paslaugų kainas, kad žmonės mažiau naudotųsi mobiliuoju ryšiu.

"Jeigu būsimas operatorius prašo netgi trečdalio komercinių dažnių diapazono, kyla klausimas, o kam? – svarstė A.Romanovskis. – Aiškinama, kad čia tik pamąstymai, rezervavimas ateičiai. Bet tai – valstybės resursai. Jei valstybė planuoja parduoti privatiems operatoriams, nelogiška trečdalį jų įšaldyti. Nebent pati norėtų daryti kažką panašaus.

Pagal projektą, jų vartotojų kiekis numatomas ribotas – tik iki 20 tūkst. Dabar daugiau nei 10 tūkst. bus išplėsta vos dvigubai. Kyla klausimas, jei ketini transportuoti keturis žmones, kam pirkti traukinį? O atsakoma, kad ateity gal reikės vežti daugiau. Bet jei yra numatytas ribotas vartotojų kiekis, turėtų ir imti tik tiek, kiek reikia. Ryšių reguliavimo tarnybai ir sukėlė nuostabą, kodėl tiek resursų užsiprašoma. Dažnis – toks pat valstybės turtas, kaip ir žemė. Šiais laikais gal net dar brangesnis.

Kam reikia dažnio, skirto 200 tūkst. vartotojų, jei planuoji turėti ne daugiau nei 20 tūkst.? Kam valstybei galvoti apie 5G, jei netgi komerciniai operatoriai dar tik projektuoja, nes to ryšio diegimas yra milžiniškos investicijos tiek į tinklo, tiek į įrangos plėtrą ir pan.?"

Daug įtarimų kelia visa ši istorija, kuri turės įtakos net 3,5 mln. judriojo ryšio vartotojų.

Parengtas po kilimu

Pasak asociacijos "Infobalt" vadovo, ypač keista, kad tokie svarbūs sprendimai, kurie turės įtakos net 3,5 mln. judriojo ryšio vartotojų, priimami apskritai be diskusijų.

"Daug įtarimų kelia visa ši istorija, kuri turės įtakos net 3,5 mln. judriojo ryšio vartotojų, – pasakojo M.Ubartas. – Pirmiausia – prieš keletą savaičių prasidėjo bandymai pakeisti RRT valdymą. Mūsų akimis žiūrint, norima jį politizuoti, įkuriant kažkokią tarybą, kuri gali būti veikiama politikų, kuri priiminės sprendimus, bet neliks nė vieno atsakingo asmens."

Neatmestina, kad Susisiekimo ministerijos skubos tvarka stumiamas pasiūlymas pakeisti RRT valdymo modelį gali būti susijęs su valstybinio mobiliojo ryšio operatoriaus atsiradimo planais. Ministerija rugpjūčio 24-ąją paskelbė apie projektą dėl RRT valdymo keitimo, o sutrumpintai viešajai konsultacijai numatė tik keturių darbo dienų terminą pastaboms pateikti. O argumentų ir priežasčių, dėl ko siūloma keisti dabartinį modelį, apskritai nepateikta.

Verslo atstovai teigė, kad RRT kaip tik pademonstravo nepriklausomybę ir nešališkumą, kai buvo nepalaikytos abejotinos vertės politiką formuojančių institucijų iniciatyvos elektroninių ryšių reguliavimo srityje (pavyzdžiui, Susisiekimo ministerijos siūlymas nustatyti nacionalinio tarptinklinio ryšio reguliavimą). Sutapimas ar ne, bet ir valdžios institucijų prašymas rezervuoti trečdalį 5G ryšiui skirtų dažnių RRT sukėlė nuostabą, kodėl tiek daug.

Tolesni valdžios žingsniai ryšių srityje taip pat privertė verslininkus gūžčioti pečiais. "Prieš savaitę Vyriausybėje atsirado klausimas dėl VKRT sukūrimo. Jam suderinti irgi teskirtos kelios dienos, – atkreipė dėmesį M.Ubartas. – Neaišku, nei kieno klausti, nei ko, nes ne visa informacija paskelbta, tarp Vyriausybės posėdžio dokumentų nėra analizės medžiagos. Ir plentvoliu važiuojama per tai, kas ryšių srityje buvo planuojama ilgus metus."

Birželio mėnesį pakvietė operatorius pasikalbėti, išklausė. Paskui viskas nutilo. "Susidaro įspūdis, kad viskas jau seniai nutarta, ryšio bendrovių atstovai tik iš mandagumo buvo pakviesti ir išklausyti, o viskas tekėjo sava vaga", – pastebėjo "Infobalt" direktorius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

RRM

RRM portretas
Valstybinių ryšių įkūrimas yra puiki mintis. Galima tikėtis, kad ateityje ji padarys spaudimą skandinaavams, kurie užgrobę visą LT rinką ir paslaugos bet kokiu atveju pigs, o ne brangs. Čia tik žmonių kiršinimo prieš šią puikią iniciatyvą melas yra.

Onutė

Onutė portretas
Visa tai kuria jūsų visų garbinami valstiečiai priešakyje su karabasu barabasu(karbauskiu) Skverneliu, o ne konservatoriai kas rašot pagalvokit ką rašot ir už ką per šiuos rinkimus balsuoti , tik ne už Karbauskio šutvę, Skvernelis tai daro ką karbauskis liepia plauna lėšas kaip imanydami

Nuomonė.

Nuomonė. portretas
Aferų tiek prokurta ,kad algos ir pensijos būtu kaip kitose ES šalyse.Todėl ir dabar skaičiau tūkstančiais algas pakėlė teisininkams,kad nesikapstytų po jų aferas .Už greitųju testų pirkimą vien kiek milijonų nukrito į kišenes.Skvernelis su Veryga nekomentuotu ir neteigtų,kad viskas gerai.Pasakytu išsiaiškins teisininkai.Tai sferų kurėjai.Nejaugi vėl kas balsuos už juos?
VISI KOMENTARAI 43
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių