Kovoje dėl gyvūnų gerovės laimi faktai ar teisinės žinios?

Gyvenant teisinėje valstybėje, kurios modelis pagrįstas teisės viršenybės principu, besiorientuojančiu į  įstatymus, o ne savivalę, šiandien yra kalbama ne tik apie asmenų, bet ir gyvūnų teises ir laisves.

Gyvūnų gerovės klausimus Lietuvoje reglamentuoja įvairūs teisės aktai: Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas, kiekvienos savivaldybės atskiros gyvūnų laikymo taisyklės, administracinių nusižengimų kodeksas, baudžiamasis kodeksas ir kt. Ne pelno siekianti organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) per 8 metus savo veiklos suprato, kad norint laimėti kovą dėl gyvūnų gerovės, būtina išmanyti šiuos teisės aktus ir jais vadovautis.

GGI dažnai savo veikloje susiduria su žmonių priešiškumu, kylančiu iš nežinojimo – dažnai kritikuojantys komentarai teigia, kad organizacija nesukuria apčiuopiamos naudos arba nepasiekia norimo rezultato, tačiau teisiniuose santykiuose nėra sėkmės formulės, kuria vadovaujantis laimimas teisinis ginčas.

Neretu atveju faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas priklauso nuo subjektyvių veiksnių: vertinančiojo pareigūno gyvenimiškos ir profesinės patirties, liudijančio veterinarijos gydytojo žinių bei noro bendradarbiauti, liudininkų parodymų nuoseklumo ir geranoriškumo liudyti. Nepaisant to, svarbiausią vaidmenį šiame vertinime atlieka teisę išmanantys specialistai, turintys patirties gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje.

Dažnu atveju neužtenka kreiptis į atsakingas institucijas, laisva pareiškimo forma nurodant į gyvūno nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejį. Vienas ryškiausių Lietuvą sukrėtusių pavyzdžių – aviganio vardu Atas istorija, kuomet Naujųjų metų išvakarėse šuniui buvo durta peiliu į kryžkaulio sritį, taip gyvūną suluošinant.

Šuns šeimininkas iškvietė policiją ir parašė pareiškimą. Neilgai trukus ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, veiką kvalifikuojant ne pagal baudžiamojo kodekso straipsnį dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, kai gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, o pagal administracinių nusižengimų kodeksą. Šeimininkui apskundus sprendimą aukštesniajam prokurorui, jo skundas buvo atmestas. Maždaug po mėnesio nuo įvykio dėl patirtų sužalojimų komplikacijų šuo buvo eutanazuotas.

GGI gina viešąjį interesą arba gyvūnus, kuriuos reikia gelbėti nuo jų pačių šeimininkų, tad neatstovauja žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, kuomet gyvūnas turi šeimininką. Nors organizacija laikosi politikos, jog nėra teisinga tokias teisines išlaidas apmokėti iš kitų žmonų suaukotų pinigų bei fiziškai neturint galimybės apsiimti visų atvejų, GGI šioje situacijoje negalėjo likti abejingi.

„Negalėjome leisti neteisybei laimėti, todėl mūsų komanda ir teisininkai susipažino su visais dokumentais bei nemokamai konsultavo šeimininką, kaip turi būti pateikti duomenys ir surašytas skundas teismui. Veterinarijos gydytojo išraše buvo nurodyta, kad šuniui grėsė suluošinimas, nors faktiškai šuo jau buvo suluošintas, dėl ko vėliau ir buvo eutanazuotas. Vienas žodis nulėmė ikiteisminio tyrimo nutraukimą ir veikos perkvalifikavimą iš nusikaltimo į administracinį nusižengimą.

Tinkamai suformulavus ir pateikus duomenis, 2020-09-15 teismo nuosprendžiu asmuo padūręs Atą buvo pripažintas kaltu ir nubaustas 6 mėnesiais viešųjų darbų, – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. – Labai džiaugiamės, kad šeimininkai nepaliko šito klausimo ir ėjo iki galo, nes formuoti tinkamą teisinę praktiką gyvūnų atžvilgiu yra labai svarbu, kadangi jos Lietuvoje dar nėra daug. Žmonėms, ypač praradus savo šeimos narį, tokia bausmė neatrodo tinkama, tačiau praktikoje ji išties yra net didesnė nei vidutiniškai mūsų šalyje skiriama tokiu atveju.“

B. Vaitiekūnaitės–Pliuskės teigimu, GGI savanoriai, gavę pranešimus apie gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejus, kiekvieną kartą informaciją tikrina ir stengiasi surinkti kuo daugiau duomenų, kas atima nemažai laiko. Dažnai reikia padaryti ne vieną skambutį, parašyti ne vieną paklausimą, pabendrauti ne su vienu žmogumi. Kartais tenka vykti patiems įvertinti situaciją arba ieškoti geranoriškų žmonių, galinčių užfiksuoti papildomos vaizdinės medžiagos. Patikrinus ir įvertinus informaciją, paaiškėja, kad tik apie pusė atvejų turi pagrindą, su jais ir dirbama toliau.

„Tokiu būdu apsaugome institucijas nuo resursų švaistymo, tikrinant nepagrįstus atvejus, bei užtikriname, kad mūsų teikiama informacija būtų teisinga, tiksli ir pagrįsta. Rašydami pareiškimus, mūsų teisininkai turi išdėstyti ne tik faktines atvejo aplinkybes, jie taip pat turi nurodyti įstatymus bei straipsnius, pagal kuriuos atitinkama veika yra baudžiama, o esant ankstesniems analogiškiems atvejams –  pateikti teismų praktikos ir atvejų sprendimo pavyzdžių, – teigia GGI vadovė. – Deja, savo veikloje dažnai susiduriame su institucijų abejingumu. Apie pusė institucijų, su kuriomis siekiame bendradarbiauti, iš pirmo karto net nepateikia atsakymo.

Tenka ilgai aiškintis ir ieškoti paklydusių raštų arba juos siųsti pakartotinai. Apie pusę gaunamų nutarimų mes skundžiame. Skundai reikalauja dar didesnio teisinių žinių mobilizavimo, jie turi būti pagrįsti ir teisiškai motyvuoti. Čia prasideda sudėtingas įrodinėjimo procesas. Galiausiai nedidelė dalis atveju vis tik nukeliauja į teismą.“

2019 metų gegužės pabaigoje Lietuvos internetiniuose portaluose šmėžavo nuskandinto šunelio nuotrauka. Aiškėjant istorijos detalėms, straipsnių komentaruose buvo aršiai aptarinėjama, kokių bausmių nusipelnė penkių šuniukų šeimininkas ir juos nuskandinęs vyras. Nepaisant to, iki GGI teisininkų įsikišimo į šį procesą, už žiaurų elgesį su gyvūnais baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas tik asmuo nuskandinęs šuniukus, kuris buvo nubaustas 4 mėnesiais viešųjų darbų.

Sprendime nė žodžio nebuvo užsiminta apie šuniukų šeimininko, paprašiusio juos nuskandinti, atsakomybę. Motyvuotu pareiškimu GGI teisininkai pasiekė, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir šuniukų šeimininko atžvilgiu, kuris galiausiai taip pat buvo nubaustas 4 mėnesiais viešųjų darbų.

„Vertėtų paminėti, kad net paprasčiausi atvejai trunka apie 1-2 mėnesius, sudėtingesni tęsiasi metais. Tai mėnesiai ir metai viešai nematomo darbo, tikslinant informaciją, renkant papildomus įrodymus, rengiant raštus, paklausimus ir skundus. Teisinis darbas yra ne apie pūkuotus kačiukus ir mielus šuniukus, kuriuos galima būtų kasdien dėti į socialinių tinklų istorijas, siekiant jiems rasti naujus namus ar sulaukti paramos.

Parašius vieną straipsnį apie metus trukusį procesą, dažnas skaitytojas neįsivaizduoja, kiek darbo ir kompetencijų ten įdėta ir kokią naudą tai sukūrė gyvūnų gerovės sistemai, kaip tokiai, apskritai. O daliai žmonių neįdomu nei skaityti, nei gilintis į tokias naujienas, nes teisinė dalis – tai ne smagių šuniukų ar kačiukų vaizdo įrašai, teisinė dalis yra nuobodi“, – teigia B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

Apie GGI projektus:

Kalbant apie rezonansinius, plačiai visuomenėje nuskambėjusius atvejus, GGI jie svarbūs ne dėl šlovės, o dėl ateities sprendimų palankumo gyvūnams. Pasiėmus konkretų atvejį, dirbant su juo iki galo ir pasiekus jam teisingą sprendimą, vėliau tą sprendimą galima naudoti kaip pavyzdinį. Būtent dėl šios priežasties VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ kartu su „Laisvės TV“  pradėjo projektą gyvūnų daugintojų stabdymui „Laisvė gyvūnams“, kurio tikslas – ilguoju laikotarpiu užkirsti kelią bet kokiai gyvūnų išnaudojimo veiklai Lietuvoje. Šiuo metu labai svarbu suformuoti teisingą teisinę praktiką, kad nelegalių gyvūnų daugintojų veikla būtų negalima.

Apie GGI sprendžiamus, išspręstus gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejus bei kitus darbus galite paskaityti, paspaudę čia.

Suprantantys teisinio darbo svarbą ir norintys prisidėti, tai gali padaryti:

- prie gyvūnų nepriežiūros ir žiauraus elgesio atvejų sprendimo

- prie projekto gyvūnų daugintojų stabdymui „Laisvė gyvūnams“, sąsk. nr.: LT257300010164486871



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių