Klesti nelegali rinka

Kiek tokių "švedų" yra Lietuvos šešėlinės ekonomikos zonoje, kurią sukuria nesuvaldoma tabako gaminių kontrabanda? Kokio gylio yra ta nelegalios rinkos kūdra?

Niekam ne paslaptis, kad nelegalių rūkalų pardavimo mastai pakerta sveikatos apsaugos politiką, nes juodojoje rinkoje nepaisoma draudimų parduoti nepilnamečiams asmenims ir panašiai. Situacija absurdiška: bandydamos draudimais riboti prieinamumą prie cigarečių, Vyriausybės institucijos į problemą tarsi žiūri viena akimi: nemato ar nenori matyti, kad prieinamumą didina nemažėjantys cigarečių kontrabandos mastai.

Kokių esminių priemonių imasi ar ketina imtis Sveikatos apsaugos ministerija, kad būtų sustabdytas nelegalių rūkalų srautas? "Kauno diena" pateikė klausimus sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai, tačiau sulaukėme ministerijos ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento bendrai parengtų atsakymų.

Žala – akivaizdi

– Pritariate perspėjimams, kad šešėlinė tabako rinka žaloja nepilnamečius?

– Šešėlinė rinka neabejotinai kelia valstybei ir jos piliečiams didelę žalą. Nelegali prekyba tabako gaminiais neabejotinai silpnina valstybės vykdomą tabako kontrolės politiką.

– Ar jums nekelia nerimo, kad šešėlinė cigarečių rinka griauna valstybės sveikatos politikos pamatus. Per metus Lietuvoje parduodama apie 13 mln. pakelių nelegalių cigarečių, kurios be jokių apribojimų ir skrupulų platinamos ir nepilnamečiams?

– Kova su nelegalia prekyba tabako gaminiais yra numatyta Vyriausybės programoje, kurioje ypač svarbus valstybės ir savivaldybių institucijų operatyvus darbas, tarptautinis bendradarbiavimas, ES tabako gaminių atsekamumo sistemos diegimas ir efektyvus naudojimas, PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos Protokolo dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo (jį Lietuva ratifikavo 2016 m. gruodžio 14 d.) įgyvendinimas ir piliečių sąmoningumas, kad nelegali prekyba, mokesčių slėpimas, sukčiavimas yra nusikaltimas ne valdžiai, bet visų pirma sau, savo artimiesiems, visuomenei, o valstybė – visų mūsų nuosavybė.

Ieško naujų būdų

– Pripažįstama, kad akcizų didinimas cigaretėms gali mažinti rūkančiųjų skaičių. Bet tik tuo atveju, jei valstybė lygiagrečiai imasi veiksmingų priemonių kontrabandai mažinti. Tačiau šioje srityje valstybės pastangos atrodo silpnos – Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, cigarečių kontrabandininkai Lietuvoje praėjusiais metais savo pelną padidino 2 proc.

– Svarbu toliau tęsti konsoliduotą institucijų darbą kovoje su nelegalia prekyba, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu ieškoti naujų būdų ir priemonių (prevencinių ir operatyvių) nelegaliai prekybai pažaboti. "Nielsen" atliekamo "tuščių pakelių" tyrimo duomenimis, nelegalių cigarečių dalis nuosekliai mažėja nuo 2010 m. Tokios tendencijos rodo ir kontroliuojančių institucijų darbo efektyvumą, ir pasirinktos palaipsnio tabako gaminių akcizų didinimo politikos teisingumą.

Siekiant visuomenės sveikatos gerinimo politikos tikslų, svarbu ir toliau stiprinti tabako gaminių nelegalios apyvartos ir nelegalių tabako gaminių vartojimo stebėseną, kurios pagrindu būtų galima įgyvendinti tikslingas tabako kontrolės ir prevencijos priemones, vykdyti tabako gaminių ir susijusių gaminių (e. cigarečių) vartojimo prevenciją, didinti visuomenės sveikos gyvensenos raštingumą, nepakantumą nelegaliai prekybai, skatinti nepradėti vartoti tabako gaminių ir teikti pagalbą metantiems rūkyti.

Specializuota svetainė

– Kokių efektyvių ir neatidėliotinų priemonių, ministerijos nuomone, reikėtų imtis, kad būtų mažinami šešėlinės tabako rinkos mastai, tai yra kad vartotojams nebūtų brukami padirbti tabako gaminiai?

– Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuomone, kaip viena iš svarbiausių veiklų paminėtinas pagalbos linijos norintiems mesti rūkyti sukūrimas. Šis projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis. Tokios linijos, kurios nauda ir efektyvumas yra įrodyti, būtinumą ypač akcentavo Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai, vertinę Lietuvos tabako kontrolės politikos pasiekimus.

Visa atsakomybė už kontrabandos ir bendrai visos šešėlinės rinkos įsigalėjimą tenka valdžiai.

Įgyvendindamas Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo nuostatas, departamentas 2016 m. sukūrė specializuotą svetainę www.nerukysiu.lt, kurioje asmenys, norintys mesti rūkyti, galėtų rasti reikiamos informacijos, patarimų, kaip tai padaryti, pasidalyti savo sėkmės istorijomis. Iš viso per 2019 m. svetainėje apsilankė 11 423 asmenų, daugiausia lankytojų iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės ir Vokietijos. Kas mėnesį apsilanko daugiau nei 3 tūkst. lankytojų. Nauji lankytojai sudaro daugiau nei 84 proc. Kad informacija atitinka lankytojų poreikius, rodo tai, kad 16 proc. lankytojų apsilankė svetainėje ne vieną kartą. Vartotojams patrauklūs testai, įrankiai, kurie padeda sužinoti rūkančiojo tipą ir priklausomybės laipsnį, pasiskaičiuoti rūkymo išlaidas, pokyčius metus rūkyti ir pan.

Siekis didinti jaunų žmonių sąmoningumą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo klausimais, skatinimas pasirinkti sveiką gyvenimo būdą, įsivertinti savo rizikingą elgesį (rūkymas, narkotikų vartojimas) ir sužinoti, kur kreiptis pagalbos, pasiteisino. Šių metų vasarį startavusi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento sukurta interneto svetainė www.askritiskas.lt per dešimt dienų sulaukė daugiau nei 15 tūkst. lankytojų. Šiuo metu svetainę vidutiniškai aplanko daugiau nei 400 vartotojų per dieną ir šis skaičius tendencingai auga.

Dėmesys – gyventojų pajamoms

Rinkos tyrimus atliekančios institucijos pabrėžia, kad kovoje su kontrabanda svarbausios yra nusikalstamos veikos užkardymo ir ekonominės priemonės, kurių tikslas – didinti gyventojų pajamas, mažinti socialinę atskirtį ir gerinti teisėtvarkos tarnybų veiklos efektyvumą.

"Didinant akcizus svarbu nepamiršti, kad jei jie didinami smarkiau, nei auga gyventojų pajamos, tai mažina legalių produktų įperkamumą ir skatina gyventojus ieškoti pigesnių akcizais apmokestintų produktų šešėlyje", – dienraščiui pabrėžė Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė.

Pasak jos, 17 proc. gyventojų prisipažįsta patys praėjusiais metais pirkę tabako gaminių neapskaitomoje rinkoje.

VšĮ "Lietuva be šešėlio" vadovas Kęstutis Kupšys akcentavo valdiškų tarnybų atsakomybę, naikinant kontrabandą ir jos daromą visokeriopą žalą visuomenei.

"Visa atsakomybė už kontrabandos ir bendrai visos šešėlinės rinkos įsigalėjimą tenka valdžiai. Ji savo veikla arba neveikimu sukuria sąlygas kontrabandai plisti. Yra tyrimų, kurie labai aiškiai sieja žmonių pakantumą šešėlinei prekybai su jų gaunamų viešųjų paslaugų kokybe – kuo žemesnė kokybė, tuo labiau žmonės linkę eiti į šešėlį. Taip jie tarsi keršija valstybei, kuri nesugeba už piliečių sunešamus mokesčius sudaryti normalių gyvenimo sąlygų. Kalbu apie žemo lygio švietimą, silpną sveikatos apsaugą, nesąžiningai paskirstomas socialines išmokas", – atkreipė dėmesį VšĮ "Lietuva be šešėlio" vadovas.

Riboja galimybes

Akcizų rūkalams didinimas efektyvus tuomet, jei lygiagrečiai yra vykdomas kokybiškesnių kontrabandos pažabojimo priemonių planas

Laikydamasi programinės nuostatos didinti rūkalų akcizus, Vyriausybė yra patvirtinusi priemonių planą, pagal kurį numatoma stiprinti ES išorės sienų apsaugą ir diegti modernias technines priemones Lietuvos dalies ES išorės sienai kontroliuoti.

Tačiau nuogąstaujama, kad priemonių plane palikta spragų: nenumatyta priemonių pareigūnų motyvacijai didinti ir muitinės pajėgumams tubulinti. Daugumoje ES šalių muitinės sulaukia konkrečios paramos iš legalių tabako gamintojų bendrovių, kurios pareigūnus aprūpina brangiai kainuojančiomis techninėmis priemonėmis, padedančiomis aktyviau kovoti su kontrabanda.

Lietuvoje tokią paramą šiuo metų draudžia įstatymai. Dėl to muitinės galimybės yra ribotos: pareigūnams tenka pripažinti, kad rūkalų kontrabanda kasmet susižeria milijonines sumas, kurios galėtų reikšmingai papildyti šalies biudžetą.