- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos šalių vienybė turi aiškias ribas: kai tik kalba pasisuka apie daug pinigų, vienybė baigiasi. Latvija ir Estija jau ne kartą skelbia apie bendrai perkamą ginkluotę, tačiau Lietuva lieka nuošalyje. Perkant kartu, būtų galima sutaupyti, bet svarbiausią karinę techniką – šarvuočius, oro gynybos sistemas – Vilnius perka ir kitokias nei Baltijos kaimynės, praneša LNK.
Lietuvos kariuomenė perka ir treniruojasi poligonuose su vokiškomis pėstininkų kovos mašinomis „Boxer“. Latviją ir Estiją saugos suomiškos „Patria“. Ryga ir Talinas planuoja pirkti karinę techniką kartu su suomiais.
Lietuvos oro dangų dengia amerikietiškos ir norvegiškos sistemos „NASAMS“, kai kitos Baltijos šalys skelbiasi, kad pirks vokiškas „Iristi“. Nors daug kur Baltijos šalys skelbia vienybę, tačiau ginklus pirkti linkusios atskirai.
„Baltijos asamblėjoje nuolat apie vienybę kalbame, bet išsiskirstome ir suprantame, kad darome viską pavieniui“, – pabrėžė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Baltijos asamblėjoje nuolat apie vienybę kalbame, bet išsiskirstome ir suprantame, kad darome viską pavieniui.
Tokius nepavykusius bendrus pirkimus prisimena ir buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius.
„Kariškiai, ekspertai bendrai sutarėme įsigyti tam tikras sistemas, kurios būtų įsigytos pigiau, prieiname prie sutarčių pasirašymo fakto ir tuomet išgirstame iš sąjungininkų, kad politikai neskyrė pakankamai lėšų“, – sakė buvęs kariuomenės vadas A. Pocius.
Lietuvos krašto apsaugos ministras nesistebi, kad kiekviena šalis turi ribotą pinigų kiekį.
„Dėl „NASAMS“ sistemos pokalbius pradėjome 2015 metais. Palaipsniui priartėjus prie sutarties pasirašymo mūsų partnerės, matydamos savo biudžetus ir galimybes, tuo metu nepasirašė daryti bendro pirkimo“, – minėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Skirtingi ir Baltijos valstybių prioritetai.
„Estai, latviai, jie turi didelę jūros pakrantę. Jiems didesnis prioritetas yra pakrančių gynyba, atitinkamai ir įsigyja ginkluotę. Mūsų pajūris su 99 kilometrų pakrante nėra didelis prioritetas“, – akcentavo atsargos pulkininkas Valdas Šiaučiulis.
Nereikia stebėtis, kad latviai su estais renkasi suomiškas pėstininkų kovos mašinas.
„Suomiai jau yra NATO nariai, kurie yra artimiausi estų kaimynai. Karybos srityje suomiai bus didžiuliai pagalbininkai estams. Kai kurios ginklų sistemos jiems bus artimesnės“, – teigė A. Pocius.
Tokiems mažiems kaip mes apsimoka pirkti karinę techniką su didelėmis valstybėmis.
Reikėtų paminėti, kad Ukrainoje sėkmingai veikiančias amerikietiškas raketų paleidimo sistemas „Himars“ Baltijos šalys perka kartu. Pasak A. Anušausko, perkama ir įvairi amunicija, pavyzdžiui, prieštankiniai ginklai „Karl Gustav“. Tokia praktika – pirkti bendrą amuniciją – yra dažna, tačiau bendrą karinę techniką perka mažai valstybių.
„Tokiems mažiems kaip mes apsimoka pirkti karinę techniką su didelėmis valstybėmis. Jeigu perka vokiečiai, tai mes perkame kartu su vokiečiais ar prancūzais. Atsiranda daugiau svertų gynybos pramonei“, – akcentavo V. Šiaučiulis.
„Kai perki su didelėmis šalimis – vokiečiais, prancūzais, o dar geriau amerikiečiais, tada atsiranda visai kitokie svertai“, – teigė V. Šiaučiulis.
Vienybės trūksta Baltijos šalims ne tik dėl karinių pirkimų, bet ir kitų projektų. Pavyzdžiui, prasidėjus migrantų krizei, bendrą tvorą galėtų Latvija su Lietuva pastatyti pigiau.
„Jeigu būtume darę bendrus projektus, gal tik dabar užbaiginėtume tvorą arba dar išvis nebaiginėtume. Taip pat ir su suskystintų dujų terminalu. Latviai prieš 10 metų siūlė bendrą terminalą, bet patys buvo priklausomi nuo „Gazpromo“. Mes atsisakėme ir nuėjome savarankišku keliu, ir turbūt teisingai, nes būtume iki šiol bendrai statę terminalą“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuva, turėdama suskystintų dujų terminalą, visiškai atsisakė Rusijos tiekiamų gamtinių dujų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
JAV ambasados atstovas ragina pašalinti J. Krikštaponio bareljefą Ukmergėje16
Jungtinių Valstijų (JAV) ambasados atstovas ragina nuo paminklo Ukmergėje pašalinti bareljefą ir užrašus, skirtus su Holokausto nusikaltimais siejamam partizanui Juozui Krikštaponiui. ...
-
Pabradėje tarnybą pradėjo nauja JAV pajėgų rotacija
Lietuvoje tarnybą pradėjo nauja Jungtinių Valstijų karinių pajėgų rotacija. ...
-
Lietuvai vėl gali tekti skelbti karą keliuose: kas laukia?21
Netoli Vilniaus surengtas policijos reidas vos per porą valandų davė daug rezultatų, praneša LNK. ...
-
Seimas ėmėsi pataisų dėl neteisėtai sieną kirtusių migrantų sulaikymo
Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė pataisoms dėl neteisėtai sieną kirtusių migrantų sulaikymo, kurį Konstitucinis Teismas (KT) pripažino prieštaraujančiu pagrindiniam šalies įstatymui. ...
-
M. Garbačiauskaitė-Budrienė paskelbė vėl dalyvausianti LRT vadovo rinkimuose16
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ketvirtadienį paskelbė pateikusi paraišką dar kartą siekti antros kadencijos nacionalinio transliuotojo vadovo pareigose. ...
-
Grupė parlamentarų lytiškumo ugdymą siūlo integruoti į tikybos ir etikos pamokas6
Šalyje kilus diskusijoms dėl lytiškumo ugdymo nuo šio rugsėjo mokyklose startavusioje gyvenimo įgūdžių programoje, kelios dešimtys opozicijos parlamentarų pasiūlė lytiškumo ugdymą integruoti į tikybos ar etikos pam...
-
Vilniaus rajone surengtos pratybos: ruošiamasi pagal blogiausią suprojektuotą scenarijų2
Vilniaus rajone ketvirtadienį surengtos valstybinio lygio civilinės saugos pratybos, skirtos patikrinti institucijų reakcijai į galimą avariją Astravo atominėje elektrinėje (AE). ...
-
Iš Čikagos į Lietuvą pargabenti J. Polovinsko-Budrio ir jo sutuoktinės palaikai6
Iš Čikagos Jungtinėse Valstijose į Lietuvą ketvirtadienį pargabenti vieno iš Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos organizatorių, Klaipėdos krašto gubernatoriaus ir diplomato Jono Polovinsko-Budrio ir jo sutuoktinės pal...
-
Vis daugiau gyventojų mano, kad reikalai šalyje gerėja: lietuviai tik mėgėjai padejuoti
Penktadalis Lietuvos gyventojų mano, kad reikalai Lietuvoje gerėja. O tai gerokai daugiau nei prieš metus, kai apie gerėjančią situaciją šalyje pasisakė tik kas dešimtas respondentas. Tiesa, kad situacija Lietuvoje bloga, atsakė be...
-
Dėl priedangų ir slėptuvių Lietuvoje – bėdos: neaišku, kaip jas įrengti27
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Lietuvoje išsikeltas tikslas pasirūpinti, kad lietuviai turėtų, kur slėptis krizės atveju. Bet įmonės sako vis dar negalinčios įrenginėti priedangų ar slėptuvių žmonėms, nes Aplinkos ministerija jau metus ...