Klaipėdos valdžia per teismą siekia, kad baseino statytojai ištaisytų broką

Klaipėdos miesto savivaldybė teisme siekia, kad prieš metus atidaryto baseino statytoja koncerno „Icor“ valdoma bendrovė „Axis Industries“ ištaisytų broką.

Tačiau rangovė tvirtina, kad pastato trūkumai atsirado ne dėl jos kaltės, o dėl projektuotojų ir naudotojų.

Projektas pateko į Valstybės kontrolės akiratį, tyrimą ketina pradėti ir Centrinė projektų valdymo agentūra, jai nustačius pažeidimų gali tekti grąžinti dalį projektui skirtų ES lėšų.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sako, kad dabartinė situacija jam primena bylinėjimąsi dėl „Švyturio" arenos defektų su rangovais.

„Šiek tiek apmaudu, kad ir baseine panašus pėdsakas yra. Bet nebūtų problemų, nebūtų teismų – nebūtų broko, nebūtų reikėję eiti jo likvidavimo keliais. Apmaudu ir gaila, tai yra visiems ir laiko, jėgų bei turbūt lėšų eikvojimas, kai tenka aiškintis, kas ko nepadarė. Bet dėl rangovų neatsakingumo esame įvelti į tuos procesus", – BNS sakė jis.

Miesto savivaldybė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydama įpareigoti rangovą ištaisyti broką, o to nepadarius, priteisti iš statybininkų po 500 eurų baudą už kiekvieną pradelstą dieną.

Teismas gegužės pabaigoje skundą atsisakė priimti nurodydamas, kad savivaldybė turėtų kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismą, savivaldybė šiuo metu vertina teisines galimybes grįžti su ieškiniu į tą patį teismą.

Defektų nustatė perėmę pastatą

Savivaldybės projektų valdymo poskyrio vedėjas Gintaras Dovidaitis tvirtino, kad defektus, kurie trukdo baseino darbui, per teismą prašoma ištaisyti nes rangovas to nesutiko padaryti pats. Jis sako, kad defektai gali būti įvertinti „ne vienu šimtu tūkstančių“ eurų.

„Yra blogai suformuoti nuolydžiai, yra stogo sandarumo problemų, kažkur atsiradęs pelėsis, kurio neturėtų būti, į kai kurias patalpas prabėga vanduo. Kadangi defektai per metus  nebuvo ištaisyti, prašome teismo įpareigoti tai padaryti“, – BNS sakė G. Dovidaitis.

Anot jo, rangovai dalį defektų ištaisė, bet „didesnė dalis kol kas nepašalinta“.

Yra blogai suformuoti nuolydžiai, yra stogo sandarumo problemų, kažkur atsiradęs pelėsis, kurio neturėtų būti, į kai kurias patalpas prabėga vanduo.

Baseiną valdančios koncesininkės bendrovės „Klaipėdos baseinas“ vadovė Ieva Vaičiurgė BNS sakė, kad dėl defektų brangsta baseino eksploatacija.

„Defektai daugiau tokie techniniai-estetiniai, kaip vanduo, bėgantis per stogą ir fasadą, nekokybiškai užsėta veja, susibangavę guminiai slenksčiai, vėdinimo problemos. Tai mums asmeniškai lemia didesnes pastato išlaidas: papildomas valymas, nuolatinė techninė priežiūra“, - kalbėjo ji.

Pasak baseino valdytojos, defektai pastate užfiksuoti vos tik perėmus pastatą prieš daugiau nei metus.

„Defektus fiksavome nuo baseino perėmimo dienos. Situacija tokia, kad rangovas visus metus vilkina jų šalinimą: netvarko, imituoja tvarkymą arba nepripažįsta“, – teigė I. Vaičiurgė.

Siūlo ekspertizę

Baseiną už 16,6 mln. eurų statė įmonės „Axis Industries“ vadovaujamas konsorciumas. Bendrovės generalinis direktorius Mantas Galdikas BNS sakė, kad įmonė atsisakė taisyti defektus, kurie atsirado ne dėl jos, o dėl projektuotojų ir valdytojų kaltės.

„Operatyviai sprendžiame tuos baseino garantinio laikotarpio klausimus, kurie susiję su mūsų atliktais darbais, tačiau nesutinkame dirbti darbų, kurie mums nepriklauso. Daugelis klausimų, nurodytų defektiniame akte, susiję su techninio projekto rengėjų, eksploatuotojo ar trečiųjų asmenų veikla. Pavyzdžiui, tarp mums priskirtų defektų nurodomos slidžios plytelės. Tačiau mes jas dėjome ne savo nuožiūra, o tas, kurios nurodytos techniniame projekte. Tokių pavyzdžių daugybė“, – aiškino jis.

Anot M. Galdiko, bendrovė siūlė savivaldybei atlikti ekspertizę, kuri nustatytų, kas turi taisyti pastato trūkumus.

„Kviečiame savivaldybę organizuoti nepriklausomą ekspertizę – tegul ekspertai įvertina ir nurodo, kurie klausimai būtų sprendžiami paties užsakovo, o kurie priskirtini prie garantinio laikotarpio defektų. Mes vadovavomės pateiktu techniniu projektu. Defektinis aktas leidžia daryti išvadą, kad Klaipėdos savivaldybė tam tikrais atvejais kvestionuoja savo paties projektinius sprendinius“, – teigė jis.

Atlieka auditą, pradės tyrimą

Klaipėdos baseino projektas, kurio statyboms skirta 11,6 mln. eurų ES paramos, pateko į Valstybės kontrolės akiratį, nors pats vertinimas pradėtas ne konkrečiai dėl šio projekto, o audituojant ES išlaidas institucijose.

Valstybės kontrolės atstovai BNS teigė negalintys kol kas komentuoti jo išvadų, nes auditas dar nebaigtas.

„Departamentas šiuo metu atlieka ES fondų investicijų institucijose teisėtumo auditą, jo išvada bus pateikta Europos Komisijai. Į audito apimtį pateko ir Klaipėdos daugiafunkcio sveikatingumo centro projektas, tačiau auditas nebaigtas – institucijose, tarp jų ir Centrinėje projektų valdymo agentūroje, toliau atliekamos procedūros. Tik atlikus visas planuotas audito procedūras, jo rezultatai bus paviešinti“, – BNS sakė Valstybės kontrolės Europos Sąjungos investicijų audito departamento direktorius Arūnas Siniauskas.

ES paramą administruojanti Centrinė projektų valdymo agentūra BNS patvirtino birželį planuojanti pradėti tyrimą.

„Atsižvelgusi į Valstybės kontrolės audito pastabas, agentūra šį mėnesį pradės galimo pažeidimo dėl neatitikimo techninio projekto sprendiniams tyrimą ir, jei pažeidimas pasitvirtins, projekto vykdytojui bus pritaikytos atitinkamos sankcijos – netinkamai panaudotas išlaidas teks grąžinti“, – sakė agentūros atstovė Aušra Pocienė.

Atidarytas prieš metus

Klaipėdos baseinas greta „Švyturio“ arenos atidarytas 2018 metų birželio pradžioje.

Pastatą, iškilusį Klaipėdos Dubysos g. 12, projektavo Olandijos kompanija „Slangen+Koenis International“ ir Lietuvos architektų biuras „Cloud architektai“. Apie 7,4 tūkst. kvadratinių metrų ploto objektą nuo 2016 metų rudens statė bendrovė „Axis Industries“.

Trijų aukštų pastatas suskirstytas į keturias zonas: plaukimo, nardymo, sporto ir SPA procedūrų. Jame veikia dešimt takelių, 50 metrų ilgio ir 25 metrų pločio baseinas su kilnojamu dugnu, devynių metrų gylio nardymo šachta.

Atidarant baseiną skelbta, jog nors projekte buvo numatyta, kad pastatas bus A energetinės klasės, jis yra A+ klasės. Taip pat papildomai įrengtas plaukikams ruošti skirtas treniruoklis – srautinė vonia su povandeninėmis kameromis ir 130 kilovatų galios saulės elektrinė, kuri objektui gamins elektros energiją.

Pagal koncesijos sutartį, 15 metų baseiną valdo bendrovė „Klaipėdos baseinas“, jos savininkai taip pat valdo Klaipėdos „Švyturio“ areną bei Kauno „Girstučio“ baseiną.



NAUJAUSI KOMENTARAI

aleksandrovienė

aleksandrovienė portretas
už ką išmete iš baseino???

i6jungta ventiliacija

i6jungta ventiliacija portretas
Vadovid4 manaupastoviai i6jungdavo ventiliacija. Po pastbu ijungdavo

Lankytojas

Lankytojas  portretas
Manau trūkumai atsirado dėl naudotojų. kaltės, Dažnau Klaipedos baseino valdžia išjungdavo ventiliacija . Taip manau taupydama ant elektros veislino pelesį. 1
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių