Kiekvienas gali paveikti visą teisinę sistemą: kokie pirmieji gauti skundai?

Šiemet savo 27-ąjį gimtadienį Lietuvos Konstitucija pasitinka atsinaujinusi: nuo šio rugsėjo kiekvienas asmuo turi teisę pats kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).

Keturiolika metų po Seimą klaidžiojusi Konstitucijos pataisa dėl individualus konstitucinio skundo pagaliau priimta ir nuo šio rugsėjo įsigaliojo. Kokie pirmieji gauti skundai, kodėl kai kurių jų KT nenagrinės, ar pailgės eilės laukti verdiktų, dienraštis aiškinosi su KT pirmininku prof. Dainiumi Žalimu.

24 skundai

– Ar pačią pirmą dieną, kai buvo galima pateikti individualų konstitucinį skundą, jų jau laukė šūsnis?

– Pirmą dieną gavome šešis, iki šiandien iš viso 24. Beje, individualų konstitucinį skundą gali pateikti ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių piliečiai, ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys – savivaldybės ar valstybės įstaigos, viešosios įstaigos, nevyriausybinės organizacijos – visi, kurie mano, kad Konstitucijai prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, taip pat Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

– Su kuriomis sritimis dažniausiai susiję gauti skundai?

– Pirma, su socialiniais klausimais, pavyzdžiui, pensijų dydžio nustatymu, antra – nuteistieji iš įkalinimo vietų skundžiasi esantys nubausti taikant ne tą įstatymą, trečia, su darbo ginčais – atleidimu iš darbo, profsąjungų teisėmis. Yra skundų dėl Vyriausybės sprendimo pašalinti asmenis iš viešųjų pirkimų procedūrų, dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir kitų.

– Kiek skundų atsisakyta nagrinėti? Dėl kokių priežasčių?

– Kol kas septyni, dažniausiai – dėl dviejų problemų. Į KT galima kreiptis, jei nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo priėmimo to asmens byloje praėjo ne daugiau kaip keturi mėnesiai. Bet buvo skundų, kai galutiniai teismo sprendimai priimti seniau, vienas – net 2012 metais.

Antra klaida – skundžiami patys teismų sprendimai, o ne įstatymai, kuriais remdamiesi teismai juos priėmė. KT nėra ketvirtoji teismų instancija, jis neperžiūri teismų sprendimų, jų nepanaikina. Todėl į KT galima kreiptis ne dėl paties sprendimo, bet dėl galbūt Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo ar Vyriausybės nutarimo, kurio pagrindu priimtas tas sprendimas.

KT taip pat nenagrinės kreipimosi, jei pareiškėjui atrodo, kad įstatymas neteisingas, tačiau tai niekaip nesusiję su besikreipiančiojo teisėmis. Galima skųstis tik dėl savo paties teisių pažeidimo. Tarp pirmųjų skundų buvo atvejis, kai asmuo prašė apginti brolio teises.

Į KT galima kreiptis tik išnaudojus kitas teisinės gynybos priemones: priklausomai nuo bylos pobūdžio, turi būti galutinis ir neskundžiamas Vyriausiojo administracinio teismo arba Aukščiausiojo Teismo sprendimas ar atsisakymas nagrinėti asmens kasacinį skundą.

KT interneto svetainėje yra pavyzdinė kreipimosi forma. Ją pildant jau matyti, ar skundas atitiks kreipimosi į KT reikalavimus.

Į KT galima kreiptis, jei nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo priėmimo to asmens byloje praėjo ne daugiau kaip keturi mėnesiai.

Teismų sprendimų neatšaukia

– Piliečiai, taip ilgai laukę individualaus skundo galimybės, turbūt tikėjosi, kad KT bus kaip ketvirtoji teisminė instancija, kuri galės keisti teismų sprendimus.

– Lietuvoje įteisintas riboto individualaus konstitucinio skundo modelis – optimalus, jis ir labiausiai paplitęs pasaulyje. KT neturėtų būti ketvirtąja teismų instancija, jo funkcija specifinė – jis turi garantuoti Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje, kad įstatymai ir kiti teisės aktai atitiktų Konstituciją. Individualus konstitucinis skundas – dar viena papildoma priemonė, kuria KT gali užtikrinti Konstitucijos viršenybę teisinėje sistemoje. O individualus teisingumas individualaus asmens bylose turi būti užtikrinamas institucijose, kuriose jis priimtas, tai jau kitų teismų kompetencija. KT pripažinus, kad įstatymas ar Vyriausybės nutarimas prieštarauja Konstitucijai, ne KT, o teismai, kurie jais remdamiesi priėmė sprendimus, turėtų juos peržiūrėti.

Riboto skundo modelis padeda išlaikyti ir paties KT veiksmingumą. Pavyzdžiui, kolegos iš Slovėnijos, kur veikia visas skundo modelis, pasakoja, kad jie fiziškai nepajėgūs aprėpti šio proceso, nes per metus gauna 2–3 tūkst. skundų. Tad atsisakomų nagrinėti skundų pareiškėjams dėl laiko stygiaus net nenurodomi motyvai, kodėl taip nuspręsta. Kaimyninėse Latvijoje, Lenkijoje, kur veikia ribotas skundo modelis, per metus gaunama 300–500 skundų. Prognozuojami panašūs skaičiai ir Lietuvoje.

– Bet kol KT išnagrinės skundą, kol teismas peržiūrės savo sprendimą, žmogus jau gali būti ir atlikęs bausmę. Kokios numatytos išimtys, kai KT turi galimybę stabdyti teismo sprendimo vykdymą?

– Kreipimasis į KT nestabdo teismo sprendimo vykdymo, išskyrus atvejus, jei asmeniui būtų padaryta neatitaisoma žala, arba jei to reikalautų viešasis interesas. Pavyzdžiui, asmuo turėtų būti deportuotas iš Lietuvos ar būtų nugriautas ginčijamo legalumo statinys. Bet akivaizdu, kad tokie atvejai būtų reti.

Nagrinėjimo trukmė nepailgės

– Nuo kreipimosi į KT iki jo verdikto, jei skundas nagrinėjamas eilės tvarka, paprastai vidutiniškai praeina apie metus. Kiek toji eilė pailgės ėmus nagrinėti ir individualius prašymus? Ar jiems bus atskira eilė? Ar nepailgės ne vienam, o daugeliui asmenų svarbių KT nutarimų laukimas?

– Įvertinus kaimyninių šalių tendencijas, tikėtina, ir Lietuvoje priimtinais sprendimais bus pripažįstama maždaug dešimtadalis asmenų prašymų, vadinasi, KT krūvis padidės ne tiek ir žymiai – apie dešimčia bylų pirmaisiais metais, gal keliasdešimčia ateityje. Individualūs skundai numeruojami atskirai, bet bylos bus nagrinėjamos eilės tvarka. Bylų nagrinėjimo trukmė neturėtų ilgėti, nes KT puikiai pasirengęs nagrinėti individualius kreipimusis, pavyzdžiui, jiems skiriama viena posėdžių diena per savaitę.

O KT nutarimas dėl individualaus konstitucinio skundo lygiai tokios pat galios ir svarbos kaip ir tais atvejais, kai į KT kreipiasi Seimo nariai, Prezidentas, Vyriausybė ar teismai, kitaip tariant, vieno asmens skundas gali daryti tokią pat įtaką visai teisinei sistemai.

– Kada galima tikėtis pirmo KT nutarimo byloje pagal individualų konstitucinį skundą?

– Tikėtina, kitų metų pradžioje.

– Ar atsiradusi individualaus konstitucinio skundo galimybė neapribojo teisės tiesiogiai skųstis Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT)?

– Kreipimosi į šį teismą sąlyga – būti išnaudojus visas vidaus teisinės gynybos priemones. Jei skundas bus susijęs su sistemine įstatymų problema, EŽTT gali reikalauti, kad toks asmuo būtų kreipęsis į savo šalies KT. Bet jei tai ne įstatymų, o grynai individualaus asmens teisių pažeidimo atvejis, pavyzdžiui, policijos pareigūno nederamas elgesys su piliečiu, kai ir taip įstatymai tokio elgesio neleidžia, ir toliau bus galima kreiptis į EŽTT be skundo KT.

Kodėl strigo pataisos

– Lietuva kartu su Bulgarija, Italija ir Moldova buvo likusi tarp Europos šalių, kurios turi KT, bet jis nepriima individualių kreipimųsi. Konstitucijos pataisos strigo, nes vieni gąsdino, kad bus daugiau chaoso nei tvarkos ar kad per didelės bus KT galios, kiti – kad bus pervertintos gėjų teisės.

– KT galios nepasikeičia, nes, kaip ir iki šiol, KT pats bylų neinicijuoja. O kaimyninių šalių pavyzdys ir beveik dviejų mėnesių praktika nesuteikia pagrindo sakyti, kad gali kilti chaosas. Priešingai, piliečiai labiau įtraukiami į valstybės valdymą, kiekvienas jų savo skundu gali padaryti įtaką visai teisės sistemai, o vienas iš kertinių demokratijos elementų – kiekvieno piliečio teisė ginti savo pažeistas teises.

Dėl seksualinių mažumų KT jau išsakė savo poziciją. Konstitucija gina kiekvieną individą nuo daugumos diktato, o KT remiasi Konstitucija, ir jokie daugumos stereotipai negali diktuoti KT nutarimų turinio.

Beje, prieštaraujant individualaus konstitucinio skundo įvedimui, pasigirsdavo ir antidemokratinių kai kurių Seimo narių pasakymų, kad kas čia bus, jei kiekvienas galės ginčyti įstatymus.

Šis svarbus demokratijai pokytis daug metų atidėliotas ir motyvuojant tuo, kad tam biudžete nėra lėšų. Pavyzdžiui, 2000 m. KT tuo tikslu bandė prašyti papildomų daugiau kaip 2 mln. eurų asignavimų naujam priestatui statyti, bet prasidėjo ekonomikos krizė.

Beje, dabar įteisinant individualų kreipimąsi KT tam net neprašė jokių papildomų lėšų, nes to ir neprireikė – viskas išspręsta geru administravimu.

Nepriskirčiau sau nuopelnų, bet tikrai buvau individualaus konstitucinio skundo rėmėjas, tad džiaugiuosi, kad jis pagaliau įteisintas.

– Ar, jūsų nuomone, pribrendo dar kokių Konstitucijos pataisų?

– KT praėjusią savaitę pradėjo nagrinėti bylą dėl teisės aktų, susijusių su tiesioginiais merų rinkimais. Priklausomai nuo jos baigties, bus aišku, ar reikės taisyti Konstituciją.

Ligšiolinės jos pataisos dažniausiai buvo būtinais atvejais – dėl stojimo į ES, NATO, savivaldybių tarybų kadencijos, nes ji buvo tik dveji metai, ir kitais. Galima ginčytis, koks geresnis prokuratūros modelis – iki ar po pataisų. Vis dėlto džiugu, kad Lietuvoje nevyko jokių radikalių konstitucinių reformų.

– Kitąmet kovą baigiasi jūsų kadencija. Ar jaučiatės realizavęs išsikeltus tikslus, kai 2014 m. buvote paskirtas KT pirmininku?

– Visi ambicingiausi projektai realizuoti. Žinoma, buvo ir klaidų, nesėkmių, bet jos menko pobūdžio. Nepriskirčiau sau nuopelnų, bet tikrai buvau individualaus konstitucinio skundo rėmėjas, tad džiaugiuosi, kad jis pagaliau įteisintas. Antra, išsaugotas KT jurisprudencijos tęstinumas, bendrieji valstybės ir visuomenės interesai daug geriau ginami ir, drįsčiau sakyti, kad mūsų KT doktrina yra viena pažangiausių pasaulyje Konstitucijos ir teisės viršenybės užtikrinimo prasme. Tarptautinio bendradarbiavimo srityje pasiekta, ko nepavyko nė vienai kitai Europos šaliai, – Lietuvoje vienintelėje vyko pasaulinis konstitucinių teismų kongresas. Beje, joje vyko ir kiti didžiausi šių teismų tarptautiniai renginiai.

Man atėjus į KT jo veikla kartais priminė sustabarėjusią senų laikų instituciją. Dabar ji – skaidri, vieša, sutvarkyta pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, moderni. Neliko nepagrįstų ir neteisėtų privilegijų, neskaidrių viešųjų pirkimų procedūrų ir panašių dalykų. Viešieji ryšiai buvo viena labiausiai apleistų sričių – bendravimo su visuomene, galima sakyti, visai nebuvo arba buvo bendraujama formaliai, nesuprantama kalba aiškinant KT sprendimus, nebuvo nei normaliai funkcionuojančios interneto svetainės, nebuvo KT ir socialiniuose tinkluose. Per kadenciją pavyko priartinti KT prie visuomenės ir parodyti, kad jis yra ne virš visuomenės, o jos dalis.

– Kokie jūsų tolesnės karjeros planai?

– Teko girdėti įvairių gandų apie postus, kuriuos aš neva užimsiu, bet man pačiam kol kas tai nežinoma. Kuo tikrai esu ir, matyt, būsiu, tai universiteto profesoriumi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jie nešioja juodas sutanas ar žinai kodėl?

Jie nešioja juodas sutanas ar žinai kodėl? portretas
O ko pas tuos kuuurvvaasss kreiptis jei jie jau atmetė vietpj mirusio brolio skundą padavusio piliečio skundą-nėra žmogaus-nėra problemos, nėra lavono-nėra žmogžudystės,-tik tokiu principu dirba šitie iiiiišsigimėliaiiiiiiiii
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių