Vietoj remonto – ženklas

Birželio pabaigoje vienai klaipėdietei po smūgio automobilio ratu į provėžą suskilo priekinis automobilio stiklas. Vairuotoja patyrė nemenkų nuostolių ir dėkojo Dievui, kad jos kelionė nesibaigė tragedija.

Itin gilios provėžos išmaltos magistraliniame kelyje tarp Klaipėdos ir Dituvos, ties tiltu per geležinkelio viaduką.

Po šio incidento valstybės įmonė "Kelių priežiūra" žadėjo provėžas užlyginti. Tačiau net ir įpusėjus rugsėjui vaizdas šioje vietoje – toks pat.

Provėžų įdubimų kelininkai neužtaisinėjo, šiek tiek pafrezavo kalniukus ir, palikę vieną įspėjamąjį ženklą, išsiskirstė.

Kodėl iki šiol nesiimta tvarkyti grėsmę keliančio kelio ruožo?

Įmonės "Kelių priežiūra" Vakarų regiono Klaipėdos kelių tarnybos vadovas Vitalijus Taščenka į klausimą pateikė tokį atsakymą, dėl kurio pajūrio krašto vairuotojams turėtų atvipti žandikauliai.

Nežinau, ar pavyktų visą šį kelio ruožą perkloti asfalto danga. Pamėginsiu su užsakovu, tai yra Kelių direkcija, pasikalbėti, bet abejoju, kad atsiras lėšų.

"Galime pastatyti kelio ženklą, ribojantį greitį iki 50 km/val. Ir papildomai pastatyti ženklą,  įspėjantį apie duobes. O jūs daugiau tikitės?" – rėžė V.Taščenka.

Kas atlygins nuostolius?

Patikinus, jog veikiausiai pajūrio krašto vairuotojai norėtų važinėti  keliais lygia danga, o ne arimą primenančia, V.Taščenka pripažino, kad reikėtų asfaltuoti tiltą per viaduką.

"Taip, tilto danga ten labai nelygi. Aš taip pat neseniai važiavau, mačiau, kad paliktas įspėjamasis ženklas, plunksna vadinamas. Gal ir reikėtų vieną kalniuką pafrezuoti. Minėtas incidentas nutiko per karščius, kai bitumo danga buvo išspausta, susiformavo provėžos. Nežinau, ar pavyktų visą šį kelio ruožą perkloti asfalto danga. Pamėginsiu su užsakovu, tai yra Kelių direkcija, pasikalbėti, bet abejoju, kad atsiras lėšų", – kalbėjo V.Taščenka.

Tokie valstybinės įmonės atstovo pamąstymai, švelniai tariant, gali kelti šiurpą. Dėl provėžų privatus asmuo jau patyrė nuostolių – ne tik sugadintos automobilio padangos, bet ir suskilo stiklas.

Norėdama išieškoti žalą, nuostolių patyrusi vairuotoja turėtų tik teisme bylinėtis su kelio savininke – Kelių direkcija ir su kelio prižiūrėtoju – valstybės įmone "Kelių priežiūra".

Kyla klausimas – kodėl privatus asmuo iš viso turi kęsti nepatogumus ir ieškoti, kas atlygins nuostolius?

Suvienytų jėgas

Lygiai tokia pat situacija yra ir netoliese esančiame kelyje Jakai–Dovilai. Ties vienu posūkiu provėžos jau tokio gylio, kad žiemą automobiliai rizikuos nulėkti į griovį.

"Be abejo, kad dar šį rudenį esame numatę sulyginti daugybę provėžų. Minėta vieta taip pat bus sutvarkyta, šimtu procentų garantuoju. Numatyta tvarkyti ir duobes", – pažadėjo V.Taščenka.

Jis prisiminė, kad dėl kelio Jakai–Rimkai rekonstrukcijos politikų ir kelininkų pokalbiai prasidėjo dar 2010-aisiais.

"Tuomet buvo užsimenama, kad jau po penkerių metų prasidės rekonstrukcija. Tad tais metais buvo nuspręsta padengti paviršių bitumo skaldos mišiniu. Praėjo vienuolika metų ir iš naujo svarstoma, daryti šio kelio rekonstrukciją ar ne, degti žalią šviesą ar ne", – liūdnai pripažino kelininkų atstovas.

Apie tragišką šio kelio būklę viešai yra kalbėjęs ir Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas. Jis pripažino, kad teko suremti pečius su Klaipėdos miesto savivaldybe, kad šio kelio remontas pajudėtų iš mirties taško.

"Kelias nuo Klaipėdos Šilutės link yra labai intensyvaus judėjimo. Juo važiuojama į Laisvąją ekonominę zoną. Šio kelio būklė yra tragiška. Kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe esame pateikę poreikį gauti lėšų iš Europos gaivinimo plano", – tikino B.Markauskas.

Jei pavyktų gauti lėšų, darbai vyktų pakopomis. Kelias būtų tvarkomas dviem etapais, pirmiausia būtų imamasi remontuoti Lypkių gatvės sankryžą, kuri turėtų tapti dviejų lygių. Pats kelias turėtų platėti į keturių eismo juostų.