Antrajame pagal dydį Lietuvos mieste valdymui skiriama gerokai daugiau lėšų nei kitur

Iš didžiųjų Lietuvos miestų Kaunas yra valdomas neefektyviausiai. Tokia išvada daroma iš finansinių duomenų apie savivaldybių išlaidas valdymui, perskaičiavus jas vienam gyventojui. Pagal šiuos duomenis, Kauno miesto savivaldybė valdymui skiria trečdaliu daugiau lėšų nei Vilnius, dvigubai daugiau nei Klaipėda ir beveik trigubai daugiau nei Panevėžys.

Kauno valdžia nustebo sužinojusi tyrimo išvadas ir žadėjo į jas įsigilinti. Kartu pabrėžiama, kad kontrolieriai iki šiol nėra smarkiai priekaištavę Kaunui dėl neefektyvaus biudžeto lėšų panaudojimo.

Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete buvo išnagrinėti visų šešiasdešimties savivaldybių 2004 metų biudžetai ir apskaičiuota, kiek faktinių išlaidų įvairiose srityse tenka vienam gyventojui. Paaiškėjo, kad valdymo srityje Kaunas yra ne tik blogiausioje pozicijoje tarp visų didžiųjų miestų, bet ir gerokai viršija visos šalies vidurkį.

Apskaičiuota, kad efektyviausiai iš didžiųjų šalies miestų valdomas Panevėžys. Šioje savivaldybėje išlaidos valdymui vienam gyventojui siekia vos 44 litus per metus. Nedaug nuo jo atsilieka Alytus - 50 litų. Paskui seka Šiauliai (64 litai), Klaipėda (beveik 72 litai). Vilniuje vienam gyventojui tenka 87 litai vien valdymo išlaidoms.

Kaunas yra paskutinis didžiųjų miestų eilėje. Čia vienam gyventojui tenka net 99,8 lito metinių išlaidų, skiriamų tik valdymui.

Bendras šalies savivaldybių vidurkis šioje išlaidų dalyje yra 87,5 lito. Jį gerokai peržengia keturios kurortinės vietovės, kur nėra daug nuolatinių gyventojų, tačiau veikia visavertės savivaldybės, kurios atitinkamai sąlyginai brangiai kainuoja. Pavyzdžiui, Neringoje vienam gyventojui vien valdymo išlaidoms per metus tenka daugiau kaip 1270 litų.

Tačiau daugumoje vadinamųjų rajoninių savivaldybių valdymui skiriamos vidurkiui artimos išlaidos. Mažiausiai valdymui išleidžiama Vilkaviškio rajono savivaldybėje - beveik 54 litai, daugiausiai - Pagėgių, kur vienam gyventojui tenka 200 litų išlaidų.

Mokslininkų apskaičiavimus išnagrinėjęs Seimo Pirmininko pavaduotojas Viktoras Muntianas, dar prieš metus buvęs Kėdainių rajono meru, “Kauno dienai” tvirtino, kad į šias pastabas derėtų atkreipti dėmesį formuojant savivaldybių biudžetus, taupant pinigus, svarstant apie reformas. “Mano nuomone, šiuo metu egzistuojanti savivaldos sistema neskatina efektyvaus valdymo, taigi ir jam skiriamų lėšų efektyvaus panaudojimo”, - sakė V.Muntianas.

“Būtent todėl esu už savivaldos reformą, kuri tikrai pribrendo. Merams reikia suteikti ne tik daugiau teisių, bet ir atsakomybės”, - pridūrė V.Muntianas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Kaunas yra valdomas neefektyviausiai iš šešių didžiųjų Lietuvos miestų. “Yra dėl ko susimąstyti”, - kalbėjo Seimo vicepirmininkas.

Tačiau Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) viceprezidentas, Ignalinos rajono meras Bronis Ropė nesutinka su tokia išvada. “Tie skaičiai neparodo viso vaizdo. Negalima daryti išvadų apie pinigų panaudojimo efektyvumą iš paprasto visų skiriamų lėšų padalijimo iš savivaldybės gyventojų skaičiaus. Tai neteisinga”, - “Kauno dienai” sakė B.Ropė.

Pasak jo, būtina atsižvelgti į gausybę kitų aspektų, išnagrinėti, kokiems tikslams panaudojami pinigai, kokiu būdu tai daroma. Be to, svarbus ir savivaldybės dydis, teritorijos santykis su gyventojų skaičiumi, miesto ar rajono svarba. “Pavyzdžiui, jeigu tai - apskrities centras, tuomet ir savivaldybei tenka kiek didesnis krūvis nei aplinkinėms savivaldybėms, taigi ir pinigų valdymui tenka skirti kiek daugiau”, - sakė LSA viceprezidentas.

Vis dėlto B.Ropė kiek atsargiau komentavo Kauno miesto atvejį. Jis nesiryžo “aklai ginti” šios savivaldybės, nes tvirtino neįsigilinęs į visas lėšų panaudojimo subtilybes antrajame pagal dydį Lietuvos mieste, todėl negalįs objektyviai įvertinti savivaldybės valdymui skiriamų lėšų panaudojimo efektyvumo.

Nepaisant santykinai didelių išlaidų miesto valdymui, Kauno savivaldybė ketina dar praplėsti valdininkų kariauną. Kaip “Kauno diena” jau rašė, Kauno politikai praėjusių metų pabaigoje nuo 750 iki 883 padidino savivaldybės darbuotojų skaičių. Tačiau Miesto Tarybos komitetus pasiekė naujas prašymas. Administracijos vadovai norėtų įsteigti dar 40 naujų etatų.

Mokesčių mokėtojams per metus tai kainuotų apie 1,4 milijono litų ir dar pablogintų Kauno miesto statistinius duomenis, skaičiuojant vienam gyventojui skiriamas išlaidas valdymui.

Valdininkų skaičiaus didinimas aiškinamas vis daugėjančiomis valstybės deleguotomis funkcijomis, kurias privalu vykdyti, tačiau nepakanka turimų biurokratų.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Robertas Stanionis iš “Kauno dienos” sužinojo apie Vilniaus universiteto mokslininkų apskaičiavimus ir žadėjo juos gavęs panagrinėti. “Be to nesiimu nei kritikuoti tų skaičiavimų, nei kaip nors kitaip ypatingai jų komentuoti”, - sakė R.Stanionis.

Tačiau jis sakė pritariąs B.Ropei, kad negalima daryti toli siekiančių išvadų iš paprasto aritmetinio veiksmo - valdymui skirtų biudžeto lėšų padalijimo iš savivaldybės gyventojų skaičiaus. “Čia daug kas priklauso nuo metodikos. Juk kai kuriose savivaldybėse valdymo išlaidos įrašytos į kitas biudžeto eilutes, nes tos funkcijos deleguojamos biudžetinėms įstaigoms”, - aiškino administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Jis ragino atkreipti dėmesį, kad pagal bendras biudžeto išlaidas, tenkančias vienam gyventojui, Kaunas “atrodo ne taip jau ir blogai”. “Savivaldybė yra pakankamai vientisas organizmas, kur lėšos smarkiai persipina. Pavyzdžiui, dalį socialinei apsaugai skiriamų pinigų drąsiai galima būtų įrašyti į valdymo išlaidas”, - tvirtino R.Stanionis.

Pagal vienam gyventojui tenkančias bendras biudžeto išlaidas visose srityse: valdymo, komunaliniam ūkiui, sveikatos priežiūrai, švietimui ir kitoms - Kaunas yra labai arti visos Lietuvos vidurkio.

Pasak R.Stanionio, iki šiol nebuvo nei valstybės kontrolierių, nei kitų savivaldybės pinigus kontroliuojančių institucijų ypatingų priekaištų Kauno valdžiai dėl biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumo.