Karūnuotas virusas: ar verta ir mums nerimauti?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Vos prieš mėnesį su trupučiu Kinijoje užregistruotas pirmasis ligos atvejis nuo lig tol nežinomo koronaviruso, o sergančių jau keli tūkstančiai, jis nusinešė keliasdešimt gyvybių Kinijoje.

Virusas jau keliauja ir per pasaulį, taip pat ir Europą. Lietuvos oro uostuose taip pat imtasi specialių apsaugos priemonių. Specialistai aktyviai konsultuoja Kinijoje keliavusius asmenis

Kas tie karūnuotieji virusai ir kaip nuo jų saugotis, aiškinamės su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro ir Medicinos fakulteto profesore Aurelija Žvirbliene.

Pavojus realus

– Jei manoma, kad koronavirusu užsikrėtęs žmogus gali užkrėsti vidutiniškai du su puse kito, o sergantis tymais ar vėjaraupiais – net keliolika, kodėl visame pasaulyje kilo toks triukšmas? Ar pavojus adekvatus pasaulyje kylančiam nerimui?

A.Žvirblienės teigimu, pagal tai, kaip greitai per tris savaites išplito koronavirusas, manoma, kad jis yra labiau limpantis nei SŪRS. Bet, gera žinia, panašu, kad mirtingumas mažesnis nei SŪRS atveju.

– Pavojus realus. Tokie virusai, kaip tymų ar vėjaraupių, labai limpantys, tad praktiškai kiekvienas nepaskiepytas žmogus turi didžiulę tikimybę jais užsikrėsti. Gripo virusas ne toks užkrečiantis: užsikrėtęs asmuo gali jį perduoti vidutiniškai trims keturiems.

Nuo koronaviruso užsikrečia dar mažiau – pusantro ar du su puse, tai keliskart mažiau nei tymų ar vėjaraupių atveju. Jei koronavirusas būtų toks limpantis kaip tymų ar vejaraupių virusai, epidemija ar net pandemija jau būtų ir ant mūsų slenksčio. Visa laimė, kad taip nėra.

Bet nuo tymų ar vėjaraupių yra skiepai, o nuo koronaviruso – ne.

– Kodėl šie virusai pavadinti koronavirusais?

– Koronavirusai žinomi jau keletą dešimtmečių, bet jų sąrašas nuolat pasipildo. Stebint juos elektroniniu mikroskopu, jie primena karūną arba saulės vainiką, todėl jie taip ir pavadinti – karūnos (lotyniškai – corona) virusai. Koronavirusų genomą sudaro ne DNR (dezoksiribonukleorūgštis), bet RNR (ribonukleino rūgštis), o jos molekulės ne tokios stabilios, kaip DNR, todėl koronavirusai yra gana jautrūs aplinkos poveikiui, greitai žūsta aukštoje temperatūroje.

Koronavirusai – labai didelė virusų grupė, jie tarpusavyje labai skiriasi, vieni yra tik gyvūnų, kiti – ir žmonių virusai. Naujasis virusas – septintasis žinomas koronavirusas, kuris užkrečia ir žmones. Nors pagal savo genomą jis turi 70 proc. genetinį panašumą su SŪRS (sunkaus ūmaus respiracinio sindromo) virusu, bet vis tiek tai skirtingi virusai, kurie skirtingai ir elgiasi, pavyzdžiui, skiriasi užsikrėtusiųjų mirtingumo lygis, infekcijos plitimo greitis.

Gydymas – tik simptominis

– Jei koronavirusas panašus į SŪRS, gal per tuos metus šis virusas jau gerai ištirtas ir gali padėti gydyti koronaviruso paveiktus ligonius? Tačiau kodėl taikomas tik simptominis, o ne specifinis šiems atvejams gydymas?

– Virusines infekcijas sunkiau gydyti nei bakterines. Jei tai būtų bakterija, ją galima užsėti ant mėginių lėkštelės, patikrinti atsparumą antibiotikams ir, tai nustačius, pradėti gydyti. Dėl virusų kitaip: jie gali daugintis tik mūsų ląstelėse, mėgintuvėlyje jų jautrumą patikrinti sudėtinga.

Apskritai yra sunku rasti specifinį antivirusinį gydymą. Juolab šis koronavirusas dar naujas, jo genomas tik ką iššifruotas. Žinoma, tai labai svarbu, nes suteikia informaciją, kokie yra jo genai, kokių jame yra baltymų, tad galima ieškoti, kokie cheminiai vaistai gali blokuoti kokį nors viruso fermentą, stabdyti viruso dauginimąsi.

– Kodėl vis dar nėra skiepų nuo SŪRS?

– Nuo SŪRS infekcijos protrūkio praėjo jau keliolika metų, per kuriuos mėginama sukurti vakciną. Bandyti įvairūs variantai. Neseniai jau buvo vilties, kad pavyko ją sukurti, tačiau išbandžius su pelėmis paaiškėjo, kad ji sukelia labai daug šalutinių reiškinių, vadinasi, yra nesaugi, dar negalima naudoti klinikiniams tyrimams su žmonėmis.

Sukurti vakciną – labai ilgas ir sudėtingas kelias, trunkantis tikrai ne metus ar trejus. Beje, sėkmingesnis vakcinos nuo MERS, kurio protrūkis prasidėjo 2012 m. Saudo Arabijoje, kūrimas: dabar vakcina jau bandoma klinikiniais tyrimais.

– Skelbiama, kad inkubacinis koronaviruso laikotarpis – apie dvi savaites, jokių simptomų užsikrėtęs asmuo gali nejausti porą dienų, o ir jie paprasti – kosulys, karščiavimas. Kaip atskirti koronavirusą nuo sezoninio gripo, ar pasireiškus tokiems simptomams kreiptis į šeimos gydytoją ar, kaip raginama, kilus įtarimų dėl koronaviruso, jau į Bendrąjį pagalbos centrą?

– Blogai, kad inkubacinis laikotarpis toks ilgas, nes per jį virusas dauginasi, infekuoja įvairias ląsteles, o žmogus jį dar ir platina. Infekuoto žmogaus neįmanoma atskirti nuo sveiko, kol nepasireiškia simptomai. Šie pasirodo, kai virusas jau pažeidžia plaučius – tada kyla aukšta temperatūra, kosulys. Kadangi koronaviruso genomas jau iššifruotas, pagal tarptautinio Ligų prevencijos centro sukurtą molekulinės diagnostikos metodą yra tiriami mėginiai, paimti iš įtariamų užsikrėtus koronavirusu, ir nustatoma, ar tai šis virusas. Bet jei asmuo per pastarąsias kelias savaites nebuvo Azijoje, pagrindo panikai nematyčiau.

– Rekomenduojama laikytis higienos – plautis rankas, prisidengti burną čiaudint ir kosint. Ar koronavirusu galima užsikrėsti nuo kito žmogaus ar tik nuo gyvūnų?

– Tuo ir pavojingas šis virusas, kad juo galima užsikrėsti nuo sergančio žmogaus. Šis virusas pradėjo plisti po to, kai žmogus užsikrėtė nuo gyvūno, galbūt šikšnosparnio, bet vėliau ėmė plisti tarp žmonių, todėl jis toks grėsmingas. Jeigu būtų galima užsikrėsti tik nuo gyvūnų, nebūtų sunku išvengti šios infekcijos – pakaktų vengti kontakto su gyvūnais ar gyvūninės kilmės produktais.

Virusų kaupykla

– Pirminis koronaviruso užkrato židinys – Uhano miesto Kinijoje turgus, o jame, spėjama, gal šikšnosparnis, gal gyvatė. Kodėl dažniausiai epidemijos kyla žmonėms užsikrėtus virusais nuo gyvūnų?

– Ne visuomet taip būna, bet dažnai. Yra nemažai virusų, kurie prisitaikę gyventi kažkuriame konkrečiame gyvūne. Jie įlenda į gyvūno ląsteles, ir, jei čia prisitaiko, jas infekuoja. Jei įsiskverbia į kiaulės ląsteles, tai bus kiaulių virusas, pavyzdžiui, kiaulių maras.

Bet virusai keičiasi. Savaime atsiranda mutacijų ir jau pakitęs virusas nebėra toks išrankus, jis gali daugintis ne tik, pavyzdžiui, kiaulės organizme, bet ir žmogaus ląstelėse.

Zoonotiniai virusai taip ir veikia – jie gali infekuoti ne tik gyvūnus, bet ir žmogų. Vienas geriausiai žinomų tokių virusų – pasiutligės. Ja sergantis gyvūnas gali juo užkrėsti žmogų.

Gali būti, kad zoonotiniu virusu užsikrėtęs žmogus bus galutinis nešiotojas: virusas sukels ligą, bet nusilps ir kito žmogaus nebegalės užkrėsti. Tačiau jei zoonotinis virusas persiduoda nuo vieno žmogaus kitam, kyla epidemijos grėsmė. Taip atsitiko ir su naujuoju koronavirusu.

– Taigi, kaip MERS epidemijos atveju, gyveno sau kupranugaris su įnamiu – virusu ir perdavė jį savo šeimininkui?

– Higienos nebuvimas, ilgalaikis glaudus kontaktas su gyvuliais sudaro galimybes apsikeisti virusais.

– Kodėl nebūna atvirkščiai – žmonės neužkrečia savo augintinių, pavyzdžiui, tymais?

– Jei visi virusai taip lengvai šokinėtų iš vienos gyvybės rūšies į kitą, tai neleistų išgyventi, būtų didelė grėsmė visiems gyviems organizmams. Vis dėlto egzistuoja rūšių skirtumai. Gyvūnai turi daug tik savų virusų, o žmonės – savų.

– Pirminiai užkrato židiniai – vis Afrika, Azija.

– Šių žemynų šalyse daug nelegalių laukinių gyvūnų ar kitos mėsos prekeivių, nėra pakankamos prekybos kontrolės ir higienos. Ar girdėjote, kad išsivysčiusiose valstybėse būtų prekiaujama šikšnosparnių mėsa? O šikšnosparniai – kaip rezervuaras, kur dauginasi virusai, savotiška virusų kaupykla.

– Kokius zoonotinių virusų protrūkius pasauliui jau teko išgyventi?

– Zoonotinės kilmės yra kai kurie gripo virusai. 1918 m. gripo pandemija, nusinešusi apie 50 mln. gyvybių, buvo sukelta zoonotinio gripo viruso, kilusio iš paukščių. 2009 m. buvo vadinamojo kiaulių gripo pandemija, kurios metu mirė nuo 200 tūkst. iki 500 tūkst. žmonių. Pandemiją sukėlė A tipo gripo viruso kamienas, kilęs iš kiaulių ir paukščių gripo virusų. Susiformavęs gyvūnų organizme, šis gripo virusas pradėjo plisti tarp žmonių ir juo užsikrėtė, kaip manoma, nuo 10 iki 20 proc. viso pasaulio gyventojų.

Ar girdėjote, kad išsivysčiusiose valstybėse būtų prekiaujama  šikšnosparnių mėsa? O šikšnosparniai – kaip rezervuaras, kur dauginasi virusai, savotiška virusų kaupykla.

Ebolos, MERS, SŪRS virusai – tai taip pat zoonotiniai virusai, sukeliantys sunkias ligas. Ebolos virusas, perduotas žmonėms iš laukinių gyvūnų, sukelia hemoraginę karštinę, nuo kurios apie pusė susirgusiųjų miršta. Laimė, šis virusas gana retas, jo protrūkiai būna daugiausia Afrikoje ir juos pavyksta suvaldyti.

2002-aisiais pasaulis išgirdo apie naują koronavirusą – SŪRS, sukeliantį sunkų plaučių uždegimą. Šiuo virusu žmonės užsikrėtė greičiausiai nuo šikšnosparnių, infekcijos židinys buvo Kinijoje ir Honkonge, o vėliau virusas išplito daugelyje šalių – užfiksuota per 8 tūkst. SŪRS atvejų, mirė apie 800 žmonių. Dar po dešimtmečio (2012 m.) Saudo Arabijoje pradėjo plisti naujas koronavirusas, pavadintas MERS (angl. Middle East Respiratory Syndrome). Šiuo virusu užsikrėtė per 2 tūkst. žmonių, daugiau nei trečdalis jų mirė. Manoma, kad MERS virusą žmonėms perdavė kupranugariai.

Į Aziją geriau nevykti

– Nepaisant visame pasaulyje kilusio susirūpinimo, Pasaulio sveikatos organizacija praėjusią savaitę nusprendė dėl koronaviruso protrūkio kol kas neskelbti pasaulinio masto pavojaus. Sprendžiant pagal pirmąsias užkrato savaites, koks prognozuotinas jo mastas?

– Pagal tai, kaip greitai per tris savaites išplito koronavirusas, manoma, kad jis užkrečia labiau nei SŪRS, yra labiau limpantis. Antra vertus, nežinome tikros situacijos Kinijoje. Pagal viešai prieinamą informaciją nėra visai aišku, ar pirmieji atvejai buvo tik 2019 m. gruodžio 31 d. Bet, gera žinia, panašu, kad mirtingumas mažesnis nei SŪRS atveju.

Be to, atsiranda patirties kovojant su virusų plitimu. Štai SŪRS protrūkio nuo 2004 m. nebuvo, vadinasi, išmokta identifikuoti viruso židinius, suvaldyti plitimą. Šiuolaikinis mokslas labai padeda valdyti situaciją.

– Dabar budima oro uostuose, rengiamasi infekcinėse ligoninėse priimti ligonius, patvirtinti įvairūs veiksmų planai. Tačiau Lietuvoje kasmet mirštama nuo gripo, bet pritrūkstame vakcinos.

– Tai nesietini dalykai. Gripą pažįstame, prieš jį yra vakcinų, tik problema, kad ne visi pasiskiepija, tad gripas plinta. O koronavirusas – naujas, jokios kitos vakcinos nuo jo negali apsaugoti, nes yra visiškai skirtingas patogenas.

– Ar keliautumėte dabar į Kiniją, jei jau turėtumėte kelionės bilietus, būtumėte susiplanavusi atostogas?

– Pati retai ten skrendu, bet dukra baigusi kinų kalbos studijas, dažnai ten vyksta. Ji pati supranta, kad dabar be būtino reikalo geriau ten neskristi.

Bet ir kitose šalyse jau yra koronaviruso atvejų. Tai kelia nerimą, bet juk negalima sustoti ir negyventi. Vis dėlto, jei kas planavo skristi Azijos kryptimi, manau, kelionę reiktų atidėti, kaip rekomenduoja ir Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Kai skrendame į šalį, kur yra pavojaus užsikrėsti kokiu virusu, bet nuo to yra skiepų, vadinasi, galime apsisaugoti. Koronaviruso atveju – ne, tad reiktų vengti tokio pavojaus.


Virusas plinta

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki šių metų sausio 26 d. nustatyti ir laboratoriškai patvirtinti 2 026 naujo koronaviruso (2019-nCoV) infekcijos atvejai, įskaitant penkiolika sveikatos priežiūros darbuotojų ir 56 mirusius asmenis.

Apie atvejus pranešta iš Kinijos (1 988), Taivano (6), Tailando (5), Australijos (4), Malaizijos (4), Singapūro (4), Prancūzijos (3), Japonijos (3), Pietų Korėjos (3), JAV (2), Vietnamo (2), Kanados (1) ir Nepalo (1).

Visais ne Kinijoje užregistruotais atvejais buvo užsikrėsta Kinijoje kelionių metu, išskyrus vieną atvejį Vietname. Ir tai pirmas viruso perdavimo nuo žmogaus žmogui atvejis už Kinijos ribų.


Kaip saugotis nuo koronavirusinių infekcijų

Rekomenduojama laikytis standartinių ligos plitimą mažinančių priemonių: dažnai plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu, laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo (kosėti ar čiaudėti prisidengus vienkartine servetėle arba į sulenktos alkūnės vidinę pusę), laikytis saugaus maisto ruošimo (ypač naudojant termiškai neapdorotą mėsą, kiaušinius), vengti artimo sąlyčio su visais, kam yra pasireiškę kvėpavimo takų ligos simptomai, pavyzdžiui, kosulys, čiaudulys.


Į Kiniją – nevykti

Užsienio reikalų ministerija rekomenduoja Lietuvos piliečiams laikinai nevykti į Kiniją, kur plinta mirtinas koronavirusas, Lietuvos kelionių organizatoriai sustabdė skrydžius į šią šalį.


Kilus įtarimams, į ligoninę ne vykti, o skambinti

Nors Europoje viruso paplitimo rizika yra žema, o tiesioginės grėsmės Lietuvai nėra, nuo šeštadienio visuose trijuose Lietuvos oro uostuose ir Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste budi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai. Jie aktyviai konsultuoja Kinijoje keliavusius asmenis.

Sveikatos priežiūros ir greitosios medicinos pagalbos įstaigos supažindintos su situacija, rekomendacijomis galimiems atvejams nustatyti ir valdyti.

Pajutus panašius į gripo simptomus, keliavusiems į Kiniją rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą, tačiau ne vykstant patiems, bet telefonu. Įtarus galimą atvejį, ligonis būtų transportuojamas į Santaros klinikas, kuriose taikomos itin pažangios priemonės izoliuoti ligonį.

Artimiausiomis dienomis Lietuvą turėtų pasiekti reagentai naujajam koronavirusui nustatyti.


Pasiekė ir Europą

Vokietijoje nustatytas pirmasis nauju koronavirusu užsikrėtęs pacientas užsikrėtė nuo vienos bendradarbės kinės, vakar pranešė pareigūnai.

Naujienų agentūros AFP duomenimis, tai yra pirmasis patvirtintas užsikrėtimo šia liga nuo kito žmogaus atvejis Europoje.

Šanchajuje gyvenanti kinė darbuotoja "pasijuto blogai sausio 23-iąją skrisdama namo", per spaudos konferenciją sakė Bavarijos sveikatos apsaugos ir maisto saugumo biuro vadovas Andreasas Zapfas.

Pirmadienį vakare naujojo koronaviruso infekcija buvo patvirtinta 33 m. vokiečiui, su kuriuo minėta Kinijos pilietė dalyvavo viename susitikime Bavarijoje.

Šaltinis: BNS



NAUJAUSI KOMENTARAI

bet ir idiotizmas....

bet ir idiotizmas.... portretas
Visas pasaulis pergyvena, o Lietuva....... ar verta pergyventi......

Nera KAUKIU

Nera KAUKIU portretas
Lietuvos vaistinėse nėra pirkti kaukių. Vaistininkės sako, jog kinai jų nebetiekia, o kitų gamintojų kaukių vaistinės neatsiveža. Tai apie kokią prevensiją yra kalbama, kai nėra paprasćiausių kaukių ?

Dovydas

Dovydas portretas
Mums reikia uždėti kaukę, nes turintys virusą ir užspringę, jie gali suskaidyti virusą, nes jie turi virusą, o kiti žmonės gauna virusą, jei mes nenaudosime kaukės, mes gausime virusą
VISI KOMENTARAI 36
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių