– Šiuo metu vadovaujate Medicininės paramos vienetui Klaipėdoje. Papasakokite, kaip prasidėjo jūsų tarnyba, su kokiais iššūkiais ir užduotimis susiduriate, ar teko vykti į misijas?

– Baigiau medicinos studijas ir rezidentūrą Vilniaus universitete, vykdžiau mokslinę veiklą, dirbau Santaros klinikų Intensyvios pulmonologijos ir chemoterapijos poskyryje. 2015 m. pradėjau tarnybą Klaipėdoje, o nuo 2020 m. vadovauju Klaipėdos Rolė 1 medicininės paramos vienetui.

2020 m. teko dalyvauti misijoje Baltijos jūroje, užtikrinant medicininę paramą NATO laivų grupei. Visa misija buvo asmeninis iššūkis, nes pirmą kartą turėjau išplaukti į atvirą jūrą ir iki pat pirmosios dienos laive kažkiek jaudinausi, ar pačiam nepasireikš jūrligės simptomai ir ar galėsiu tinkamai atlikti profesines pareigas būdamas vieninteliu gydytoju aštuonių laivų grupėje. Nerimas išgaravo po pirmosios nakties audringoje Baltijos jūroje. Bet tuo ir žavi karo medicinos gydytojo profesija, nes gali pakeisti ne tik aplinką, kurioje dirbi, bet ir stichiją. Visą misijos laikotarpį labai sunkino COVID-19 pandemija, kuri apribojo sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą Europos šalių uostuose. Džiaugiuosi, kad visi grįžome sveiki, ir didžiuojuosi visų misijoje dalyvavusių laivų medikais, kuriems ne kartą teko permirkti, gabenant pacientą valtimi iš vieno laivo į kitą per audringą jūrą, ar siūti žaizdas gaudant bangavimo ritmą.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Ar karo mediko darbas nėra nuobodus? Dažnai sulaukiate nusiskundimų?

– Tarnyboje labiausiai žavi darbo įvairovė. Darbas neapsiriboja kabineto sienomis ir netampa rutina. Šiandien tu gali priiminėti pacientus savo gydytojo kabinete, rytoj – šaudyti iš automatinių ginklų poligone, o kitą savaitę – užtikrinti medicininę paramą kariniame laive atviroje jūroje. Manau, pagrindinis tikslas – dirbti profesionaliai. Nusiskundimai yra neatsiejama gydytojo darbo dalis, kiekvienas įrašas paciento kortelėje prasideda nuo šio žodžio. Reikia suprasti, kad pacientas dažniausiai nėra laimingas žmogus, jis kreipiasi į gydytoją dėl savo sveikatos problemų ir tikisi, kad gydytojas jas visas lengvai ir greitai išspręs. Mes, gydytojai, savo ruožtu bandome perteikti pacientui, kad gydymas nėra tik gydytojo reikalas, tai ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis glaudaus gydytojo ir paciento bendradarbiavimo.

– Ar didelė pacientų įvairovė, kuo jie dažniausiai skundžiasi, negaluoja? Ar dažnai kariai kreipiasi pagalbos? Kokias karių patirtas traumas galime vadinti vyraujančiomis?

– Kaip ir civilinė gydymo įstaiga, kiekvieną dieną mes dirbame su pacientais, vykdome ligų prevenciją ir profilaktiką. Aktyvai užsiimame karių edukacija, vedami medicinos pagalbos kursai, įgūdžių atnaujinimai. Be to, dalyvaujame pratybose, misijose.

Kariai yra tokie pat žmonės, kaip ir mes visi. Kalbant apie karius, kaip pacientus, aš galėčiau išskirti dvi pagrindines grupes: vyresni – profesinės karo tarnybos kariai ir jaunieji kariai, kurie atėjo į kariuomenę dažniausiai iškart po mokyklos. Pirmieji dažnai vengia kalbėti apie savo sveikatos sutrikimus arba kalba labai nedrąsiai, tarsi patys nenorėdami pripažinti, kad turi silpną vietą. Tokiems kariams mes labiau taikome prevencinės medicinos priemones, skiriame profilaktinius sveikatos patikrinimus, kalbame apie sveiką gyvenseną ir ligų rizikos mažinimą. Antrieji – jaunesni kariai – kurie tik pradeda savarankišką gyvenimą, dažnai nežinodami savo organizmo fiziologinių procesų arba limitų, patiria vienokius ar kitokius sveikatos sutrikimus, kaip pvz.: traumos – neapskaičiavus fizinio pajėgumo arba peršalimai ir sušalimai – pasirinkus netinkamą aprangą ar avalynę, todėl turi skirti jiems daugiau laiko paaiškinti, kas atsitiko ir kaip to išvengti ateityje.

Iš profesinių susirgimų kariams taikos metu galėčiau išskirti raumenų ir skeleto sistemos ligas, nes kario profesija glaudžiai susijusi su judėjimu, dažniausiai su nemažai sveriančia kuprine ant pečių, įvairia vietove ir sąlygomis, todėl daug dėmesio skiriama traumų prevencijai, pirmajai pagalbai, o jeigu traumos išvengti nepavyko – reabilitacijai.

– Ar tarnyboje nutinka kurioziškų situacijų? Gal koks jaunas karys bandė išvengti tarnybos ir simuliavo traumą? Ar susiduriate su panašiomis situacijomis?

– Tokių situacijų pasitaiko. Medicinoje negali gyventi be humoro ir bet kokią, net ir labai sudėtingą situaciją, galiausiai vertini kitaip, pridedant bent dalelę teigiamų emocijų. Aišku, didžioji dalis kuriozų pasilieka tik tarp kolegų gydytojų, neperžengiant konfidencialumo ribų.

Prieš keletą metų gydžiau kariui peršalimo ligą. Tuo metu jam daviau dideles čiulpiamas tabletes nuo gerklės skausmo. Gydymas klostėsi ganėtinai gerai, vieno vizito metu paklausiau jo, ar nereikia papildomų tablečių, o jis atsakė: „Ne, kad ne itin jos padeda ir, be to, praryti labai sunku“.

– Kaip atrodo Jūsų tipinė darbo diena?

– Mano dienos – ganėtinai įvairios. Šiuo metu dažniausiai vykdau administracinį darbą. Savo padalinio personalo valdymas, užduočių paskirstymas, taip pat darbas su pacientais. Pasitaiko išvykimų į kitus padalinius arba karinių dalinių štabus, organizuojant pasiruošimą pratyboms. Dalyvaujant pratybose irgi galima įvairi veikla: arba esi žaidimo dalyvis ir atlieki užduotis pagal kažkieno paruoštą scenarijų, arba pats esi stebėtojų grupėje ir kuri medicinos scenarijus (sužeidimų imitaciją, muliažavimus, medicininių situacijų moderavimus) savo kolegoms.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Ar lengva į tarnybą pritraukti karo medikus?

– Medikų trūkumas yra visur, ne tik kariuomenėje. Dažnai gydytojai dirba keliose įstaigose ne todėl, kad jiems to labai norisi arba patinka, bet todėl, kad daugiau nėra kam ten dirbti ir be atitinkamos srities specialisto gydymo įstaiga negali suteikti dalies paslaugų. Šiuo atveju gydytojo darbas kariuomenėje išsiskiria savo stabilumu ir skaidrumu, visada aišku, už ką gauni atlyginimą ir koks jis yra. Taip pat džiugina, kad atlyginimas tendencingai auga. Medicinos studentams ir rezidentams galėčiau palinkėti nebijoti pokyčių, o tam tikrose situacijose ir būti tais pokyčiais.

– Kokia veikla užsiimate po tarnybos?

– Laisvalaikį leidžiu labai įvairiai. Kartais žaidžiu futbolą, tinklinį. Mėgstu leisti laiką su knyga arba kelias valandas galiu praleisti konstruodamas laivų modelius. Kartu su šeima mėgstame keliauti. Taip pat po tarnybos užsiimu pedagogine veikla, dėstau farmakologiją Klaipėdos universitete, patinka bendravimas su studentais. Svarstau atnaujinti ir savo mokslinę veiklą.