Kariuomenės vadas: NATO patobulins atgrasymo ir gynybos struktūrą regione

NATO patobulins atgrasymo ir gynybos struktūrą rytiniame NATO sparne po birželį Madride vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo, tikina kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

„Tikrai nauja NATO atgrasymo ir gynybos struktūra mūsų regione bus patobulinta, ji bus tvirtesnė, geriau pasirengusi reaguoti į iššūkius laike, su atitinkamais pajėgumais“, – žurnalistams Klaipėdoje penktadienį sakė V. Rupšys, šią savaitę dalyvavęs NATO karinio komiteto susitikime.

„Dabar klausimas yra ne tiek, koks galutinis sprendimas bus, kokioje formoje bus brigada. Bet tikrai mes turėsime planus, kad ta brigada ir dar didesni vienetai čia bus“, – pridūrė vadas.

Anot kariuomenės vado, šiuo metu dar „formuluojamas karinis patarimas politinei vadovybei“, vėliau šių klausimų rinksis spręsti šalių ambasadoriai prie NATO.

„Faktas, kad viršūnių susitikimui bus vienoks ar kitoks pasiūlymas, sprendimas, ir tikrai bus pakeitimų“, – patikino V. Rupšys.

Tikrai nauja NATO atgrasymo ir gynybos struktūra mūsų regione bus patobulinta, ji bus tvirtesnė, geriau pasirengusi reaguoti į iššūkius.

Jis sako į šias galimybes žvelgiantis optimistiškai, nes visos Aljanso narės aiškiai ir vienodai vertina grėsmes ir mano, jog NATO turi pasirengti „ginti valstybes, NATO erdvę nuo Rusijos, tuo pačiu – ir kitų grėsmių“. Anot jo, tokiomis grėsmėmis laikomas ir tarptautinis terorizmas.

„Aiškus yra sumanymas, kaip bus vykdoma oro gynyba, kokį mes atgrasymui gynybinį pajėgumą turėsime jūrinėje dimensijoje, taip pat – sausumoje. Bet šis pajėgumas, kurį mes dabar turime, t.y. priešakinis NATO batalionas bus sustiprintas“, – pabrėžė V. Rupšys.

Jo teigimu, jau ir šiuo metu, kariniais terminais, Lietuvoje dislokuotą NATO vienetą, turintį 1650 karių, galima vadinti nebe batalionu, o „brigada minus“, kadangi šis elementas turi brigados lygmens operacijų vadovus, didesnius nei bataliono manevro vienetus.

Kariuomenės vadas sako, kad viena iš galimybių didinti pajėgų dislokavimą yra „per gynybinius planus“, bet vertinami ir kiti variantai.

Tarptautinės NATO batalionų kovinės grupės Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuotos 2017 metais, Lietuvoje vienetui vadovauja Vokietija, skirianti didžiausią karių skaičių.

Stiprinti NATO rytinį sparną Aljansą paskatino dėl Rusijos vasarį pradėt karo Ukrainoje pasikeitusi regiono saugumo situacija.

Lietuva turi išlaikyti tarptautinius įsipareigojimus

Į misijas Afrikoje, Europoje ir Irake išlydint apie 40 karių, Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys sako, kad šalies pareiga prisidėti prie tarptautinio saugumo užtikrinimo išlieka, nepaisant tebesitęsiančios Rusijos invazijos Ukrainoje.

„Lygiagrečiai su mūsų reagavimu ir pagalba Ukrainai turbūt niekas iš mūsų neatėmė pareigos prisidėti prie tarptautinio saugumo ir stabilumo. Šiandieninis siuntimas mūsų karių į tarptautines operacijas yra ypatingai svarbus tiek Lietuvai, tiek NATO, tiek Europos Sąjungai“, – penktadienį Klaipėdoje spaudos konferencijoje sakė generolas leitenantas.

J. Andriejauskaitės / BNS nuotr.

Kariai išlydėti į keletą misijų – NATO misiją Irake, tarptautinę operaciją Kosovo Respublikoje bei NATO vadovaujamą Europos Sąjungos karinę operaciją Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje.

Kariai išvyks ir į Jungtinių Tautų vadovaujamą operaciją Malyje, taip pat į Europos Sąjungos kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operaciją „Atalanta“, ES mokymo misiją Malyje ir pirmą kartą – Europos Sąjungos mokymo misiją Mozambike.

Šiandieninis siuntimas mūsų karių į tarptautines operacijas yra ypatingai svarbus tiek Lietuvai, tiek NATO, tiek Europos Sąjungai.

Nuo pernai įsteigtos Europos Sąjungos mokymo misijos tikslas – padėti Mozambiko karinėms pajėgoms sukurti greitojo reagavimo pajėgas vykdant jų karinius mokymus operacijų parengimo, kovos prieš terorizmą, civilių gyventojų apsaugos, tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių apsaugos srityse.

„Būtina pažymėti, kad išvyksta pirmą kartą kariai į Europos Sąjungos mokymo misiją į Mozambiką. Misijai vadovauja Portugalija. Tikrai labai svarbu prisidėti prie portugalų vadovaujamos misijos, kaip ir prie mūsų misijos prisideda portugalai”, – teigė V. Rupšys.

Jis pabrėžė, jog Portugalijos kariuomenė dislokuoja kuopos dydžio vienetą Lietuvoje, jis prisidės prie atgrasymo ir saugumo.

„Tas pasikeitimas savo pajėgumais labai svarbus. Būtina pažymėti, kad Irake vis dar reikalinga NATO bendrijos pagalba, tiek užtikrinant stabilumą ir taiką, tiek parengiant saugumo pajėgas jų funkcijų vykdymui”, – kalbėjo kariuomenės vadas.

Anot krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus, NATO įsitraukimas į Iraką yra visos bendruomenės indėlis į tarptautinį saugumą.

„NATO įsipareigoja stiprinti Irako pajėgas, institucijų kovoje su terorizmu, kad „Islamo valstybė“ niekada negrįžtų. Mūsų kariai Irake, misijose, operacijose dalyvauja nuo 2003 metų, taip demonstruodami, kad mums svarbu ne tik mūsų regiono, šalies, bet ir kitų regionų saugumas”, – teigė viceministras.

Į naują NATO misiją Irake išvyksta antroji Lietuvos karių rotacija.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Gavtelėjo du urdomo

Gavtelėjo du urdomo portretas
pautalaižiai.

Memel_hihi

Memel_hihi portretas
VadaS ??????_6tas

Anonimas

Anonimas portretas
Emigruoja ne vienas lietuvis ir gerai daro.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių