Karantino grimasos: gimstamumas sumažėjo, vyrai rečiau santykiavo ir dažniau žiūrėjo pornografiją

  • Teksto dydis:

„Ar čia yra karantino vaikas?“ – LNK žurnalistė teiravosi vežimėlį stumiančios mamos. „Čia yra meilės vaikas“, – šypsojosi jauna mama.

„Įvyko taip, kaip įvyko. Tie skaičiai mažėja“, – apie sumažėjusį gimstamumą sakė Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė Diana Ramašauskaitė.

„Tai, kad jie dviese namuose, tai nereiškia, kad jie mylisi“, – prisiminus karantiną teigė seksologas Viktoras Šapurovas.

„Dar iki pandemijos Lietuvoje stebėjome demografinio gimstamumo rodiklio mažėjimą“, – sociologė, VDU sociologijos katedros profesorė Aušra Maslauskaitė.

Pornografijos prigaminta tiek, kad užteks artimiausiam šimtui metų.

„Sako, kad pornografijos prigaminta tiek, kad užteks artimiausiam šimtui metų“, – teigė V. Šapurovas. 

Praėjus devyniems mėnesiams po to, kai baigėsi pirmasis karantinas, 2021 m. kovą. Labai laukta ir daug kalbėta, kas gi dėsis už uždarų durų. Esą likus namie laisvas laikas turėtų būti išnaudotas grąžinant Lietuvą iki Marijaus Mikutavičiaus apdainuotų „trijų milijonų“.

„Ar mes čia matome karantino vaiką?“ – žurnalistė teiraujasi kitos mamos. „Ne, ne karantino vaikas“, – juokiasi mama. „Ne visai karantino, čia praeitų metų lapkričio. Toks pusiau karantino“, – sako kita mama. „O pas mus – šio rugsėjo. Specialiai niekas netaikė. Tikrai ne dėl to, kad neturėjome ką veikti“, – sakė dar viena vežimėlį stumdanti mama.

„Ne, tai nesutapo, mes tiesiog ruošiamės tam. Man atrodo turi ruoštis visi tėvai. O mes pasiruošėme visokeriopai ir dabar džiaugiamės“, – prisipažino pašnekovė.

„Draugų rate gimstamumas tikrai padidėjo karantino metu. Bet nemanau, kad čia ta įtaka“, – juokiasi mažylio mama.

Gandras ar karantinas? Bet jis vaikų atnešė išties nedaug. Gimimų skaičius nuo pirmojo karantino apogėjaus 24-iose Europos šalyse sumažėjo vidutiniškai keturiolika proc. Tačiau Lietuvai pasižymėti čia pavyko labiausiai. Ji užėmė pirmą vietą ir gimstamumas krito net 28 proc. Antroje – Ukraina su 24 proc. Toliau – Ispanija, Italija, Portugalija ir Prancūzija.

„Išties 2021 m. tas suminis gimstamumo rodiklis nukrito į tikrai labai žemą poziciją. Galbūt viena iš priežasčių yra, kad dar iki pandemijos stebėjome demografinio gimstamumo mažėjimą“, – sakė A. Maslauskaitė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

 

Padaugėjo skyrybų tarp išsilavinusių žmonių.

„Padaugėjo skyrybų tarp išsilavinusių žmonių. Yra toks naujas reiškinys. Nes paprastai tokie žmonės moka gerai sutarti. Netgi jei tarp jų yra skirtumai ir nesutarimai“, – sakė V.Šapurovas.

„Gimdančių moterų amžius darosi vis didesnis. Vidutinis gimdančių moterų amžius Lietuvoje – 30 metų. Trisdešimt metų gimdant pirmą kartą susilauksi jau ne trijų-keturių vaikučių, bet turbūt tik dviejų“, – svarstė  D. Ramašauskaitė.

Tarp 24 šalių daugiau naujagimių pasaulio šviesą išvydo tik Suomijoje ir Danijoje. COVID-19 suvaldymo priemonės kiekvienoje šalyje buvo skirtingos. Tačiau beveik visur buvo įvestas karantinas. Tačiau tai tikrai nepadėjo. Nes daugelis jaunų šeimų gyvena butuose, gal net su tėvais, neišgali įsigyti atskiro nekilnojamojo turto.

„Galbūt dėl to, kad visi namuose ir vaikai namuose – tada nelabai kaip išeina. Jau su žmonomis pykosi, tai jei dar vaikas atsirastų, tai vyrų tiesiog nebebūtų namuose“, – svarstė jaunos mamos.

„Socialiniuose tinkluose daug kas skundėsi, kad vaikai namuose daug laiko praleidžia. Tai gal irgi daro įtaką“, – šypsojosi mamytė.

„Pandemija, kai žmonės uždaryti namuose, ten sėdi visi – ir mokiniai. Visai realu, kad gali trūkti progų likti dviese“, – svarstė V. Šapurovas.

„Tie pokyčiai, kurie buvo susiję su būsto rinka – kas sąlygoja jaunesnes šeimas atidėti vaikų gimimą, galėjo paskatinti tą anksčiau keletą metų iki pandemijos prasidėjusį gimstamumo mažėjimą. Bet vaiko „kaina“ šeimai neretai yra aukšta. Ir į tą „kainos“ formulę įeina daug dalykų, susijusių su būstu, su tuo, kaip šeima įsivaizduoja, ar galės patenkinti vaiko išsilavinimo poreikius, kaip tai atsilieps šeimos darbo derinimui namuose – daugybė dalykų“, – sakė A. Maslauskaitė.

 Lytinių sutrikimų klinika per pandemiją kasdien sulaukdavo po dešimt skambučių. Daugiausiai – iš moterų, kurios klausė, ką daryti dėl pasikeitusio vyrų seksualinio elgesio: reto sekso ir padažnėjusio pornografijos žiūrėjimo.

Užsidarius namie netrūko įtampos, trinties, erzelio. Tai, anot pašnekovų, atnešė daugiau nepasitenkinimo nei pasitenkinimo. O čia pastebimas ir kitas rekordas – per pandemiją pornografijos žiūrėjimas išaugo šešis kartus. Lytinių sutrikimų klinika per pandemiją kasdien sulaukdavo po dešimt skambučių. Daugiausiai – iš moterų, kurios klausė, ką daryti dėl pasikeitusio vyrų seksualinio elgesio: reto sekso ir padažnėjusio pornografijos žiūrėjimo.

„Išaugo pornografijos poreikis pirmiausia vyrams, bet ir moterims ne pro šalį ja  naudotis. Pandemija ir karantinas –priežastinis buvimas namuose kėlė daug susierzinimo. Pornografija yra tokia priemonė – pasitenkinimas pornografijos būdu – asmeninis seksas, tam nereikia nieko kalbinti, jokios nuotaikos. O kai bloga nuotaika, tai ji labai padeda. Tuomet žmonės masturbacija naudojasi kaip priemone nusiraminimui, atsipalaidavimui“, – sakė V. Šapurovas.

Liūdina ir tai, kad po pandemijos netrūksta patirčių , kai seksualinis gyvenimas suvokiamas ne kaip meilės ar malonumo išraiška, o pareiga.

„Iš klientės girdėjau: „Jei aš ištekėjusi, tai vyras turi gauti seksą. Ar aš to noriu, ar nenoriu“. Atsiranda taip vadinamas „greitukas“, kai nereikia jokių glamonių. Ateik, padaryk reikalą ir miegok ramiai“, – pasakojo V. Šapurovas. Anot seksologo, lietuviams nėra būdingas gebėjimas džiaugtis. O tai neabejotinai svarbu kalbant ir apie šeimos planavimą.

„Mediciniškai jeigu jauti įtampą, kokios yra prognozės pastoti?“ – klausė žurnalistė.

„Tas kažkiek daro įtaką, ne lemiamą, aišku. Turbūt yra sąmoningai vengiama pastoti“, – sakė D. Ramašauskaitė.

„Geriau, kai mylisi žmonės, kurie myli vienas kitą ir stengiasi suteikti vienas kitam džiaugsmą. Iš tikrųjų, matyt, tokių, kurie laimingi poroje, nemanau, kad yra daugiau  nei 30 proc.“, – liūdną tiesą atskleidė V. Šapurovas. 

2021 m. Lietuvoje gimė daugiau nei 23 tūkst. vaikų. Palyginti: prieš penkerius metus gimė penkiais tūkstančiais vaikų daugiau. Pagerėjimo ateityje nematyti. Jau fiksuojama, kad šiemet gims vaikų bent keliais šimtais mažiau.

„Manau, kad ženklesnių pokyčių nebus. Gimdymų skaičius dar mažėja. Vilniaus krašte per pirmą pusmetį lyginant su praėjusiais metais 170 gimdymų dar mažiau. Nieko gero“, –  sakė D. Ramašauskaitė.

„Matyt, tas neapibrėžtumas, susijęs su pandemija, nebuvo sumažintas per tam tikras gerovės politikos priemones. Tai galbūt nutiko kitose šalyse“, – sakė A. Maslauskaitė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

NĖRA DIDESNĖS VERGOVĖS UŽ ŠITĄ PURVĄ

NĖRA DIDESNĖS VERGOVĖS UŽ ŠITĄ PURVĄ portretas
Ne daug kas rįžtasi gimdyt,kai LIETUVĄ RUOŠIASI UŽKARIAUT VIENALYČIAI,NARKOTIKAI,GATVĖSE DAUGĖJA JAUNŲ DEGREDAVUSIŲ.....KAI VALDANTIEJI MELUOJA SPALVINA GRAŽIOM SPALVOM SAVO NEGRAŽIUS DARBUS,KURIE GRIAUNA MŪSŲ LIETUVĄ IŠ DIDELIO NORO BŪT EUROPIEČIAIS,KURIE NAIKINA TUOS ,KURIE TAM PRIEŠINASI ....ANT TIEK BUKI JOG NEATSKIRIA LIETUVOS PILIETYBĖS NUO LIETUVOS TAUTYBĖS...

>>>seksas \\\\\.../////

>>>seksas  \\\\\...///// portretas
Taip,tai ir yra žmonijos naikinimo mašina tie skiepai,ne tik kad nevaisingi tampa,bet tas marmalas ir by..io stvėjimą nukerta.

Anonimas

Anonimas portretas
Kauno dienos iškrypėlių rašliava.
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių