Jeigu švietimo ir mokslo ministre būtų paskirta neseniai socialdemokrate tapusi Marija Aušrinė Pavilionienė, valdžios ir mokytojų konfliktas įsiliepsnotų nauja jėga.

Socialdemokratai, nusprendę laikytis švietimo ir mokslo ministro portfelio, neoficialiai pagrindine kandidate įvardijo M.A.Pa- vilionienę. Jau pirmame pokalbyje su žurnalistais paklausta apie streikus organizavusią Lietuvos švietimo darbuotojų profesinę sąjungą, politikė pareiškė, kad jos vadovas Aleksas Bružas turėtų suspenduoti savo įgaliojimus, nes jam esą iškelta baudžiamoji byla, be to, profsąjungos vadovas užsiėmė šantažu.

Ar kategorišką požiūrį į profsąjungos pirmininką demonstruojanti kandidatė neįpūs dar didesnio konflikto? Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Irena Šiaulienė vakar dienraščiui tvirtino kol kas nenorinti nieko komentuoti.
„Ji yra tik viena iš galimų kandidatų. Vien tik dėl pasakymo, kad jam (A.Bružui – red. past.) reikėtų susispenduoti, manyčiau, tokie vertinimai per kategoriški. Ji nieko bloga nepasakė“, – pridūrė politikė.
Valstiečių liaudininkų frakcijai vadovaujanti Aldona Staponkienė teigė apie siūlomą kandidatūrą galėsianti kalbėti tik tada, kai bus aiški socialdemokratų pozicija.
Socialliberalų, kurie į šį postą yra numatę Valerijų Simuliką ir Algirdą Monkevičių, frakcijos seniūnas Vaclovas Karbauskis buvo atviresnis. Jam atrodo, kad bet koks pernelyg kritiškas pasisakymas oponento atžvilgiu nepadeda susitarti. „Iš anksto pilama alyva į ugnelę, kuri šiandien vyrauja tarp ministerijos ir profsąjungos“, – teigė pašnekovas.

Kerštas mokytojams

Opoziciniam Liberalų sąjūdžiui vadovaujančiam Eligijui Masiuliui M.A.Pavilionienės kandidatūra atrodo kaip valdančiųjų kerštas sukilusiems mokytojams.
„Nebesistebiu, bet apgailestauju dėl socialdemokratų noro dar labiau sukiršinti visuomenę“, – teigė politikas.
Jis atkreipė dėmesį, kad viena buvusios ministrės Romos Žakaitienės pasitraukimo priežasčių buvo jos nesugebėjimas rasti bendrą kalbą su pedagogų profsąjungomis. Dabar į jos vietą pretenduoja dar kategoriškesnė asmenybė.
„Geriau būtų mažiau žinomas žmogus, bet ne toks aštrus. Artimiausio pusmečio prioritetas turėtų būti bandymas sutelkti pedagogus. Įstatymas to nenumato, bet politiškai etiška būtų prieš skiriant į pareigas atsiklausti tų žmonių, su kuriais ministro veikla tiesiogiai susijusi“, – aiškino liberalų lyderis.

Kliūva ir pažiūros

Konservatorių lyderis Andrius Kubilius mano, kad M.A.Pavilionienės kandidatūra akademinės bendruomenės turėtų būti vertinama prieštaringai.
„Nežinau, ar jai pavyktų konsoliduoti bendruomenę darbui, kuris yra tikrai reikalingas. Aš pagalvočiau, ar neatsiras daugiau susipriešinimo ir konfliktų“, – svarstė jis.
„Tvarkos ir teisingumo“ partijos parlamentinei frakcijai, kuriai anksčiau priklausė M.A.Pavilionienė, vadovaujantis Valentinas Mazuronis dienraščiui aiškino, kad jeigu į postą bus paskirtas kritiškai profsąjungų atžvilgiu nusiteikęs žmogus, tai bus didelė socialdemokratų klaida.
Jis priminė, kad buvusi bendražygė „Tvarkos ir teisingumo“ partiją paliko išvadinusi ją homofobiška. V.Mazuronio nuomone, abejotina, ar prieš tradicinę šeimą pasisakantis žmogus turėtų pretenduoti į švietimo ir mokslo ministro postą. „Vaikai turėtų būti auklėjami konservatyvia dvasia, pripažįstant, kad valstybės pagrindas yra tradicinė šeima“, – kandidatės pažiūras kritikavo politikas.

Ne tas žmogus ateina

Lietuvos švietimo darbuotojų sąjungos vadovui Aleksui Bružui keista, kad M.A.Pavilionienė, tapusi tik pretendente į pareigas, jau pradėjo kautis su profsąjunga.
„Galbūt įsivaizduojate, kaip reikėtų dirbti su tokiu žmogumi? Ji politiškai labai silpna. Ji silpna ir moksle... Ministras turi būti ir labai geras administratorius, gebantis sureguliuoti tokią mašiną. Ne tas žmogus ateina dirbti“, – vienareikšmiškai galimą kandidatę įvertino jis.
Profsąjungos pirmininkas pridūrė, kad valdžia daugiau laimėtų atsiklaususi pedagogų atstovų nuomonės dėl būsimo ministro.