Kalbininkai ragina išmokti gyventi su anglų kalba ir greičiau keisti įstatymą

Valstybinės kalbos įstatymą būtina taisyti, pritaikant jį prie šių dienų realijų, teigia kalbininkai.

Jų teigimu, valstybei reikia išmokti gyventi su anglų kalba.

„Galime pasidžiaugti (dabar galiojančiu – BNS) įstatymu, bet jis buvo kuriamas tada, kai nebuvo normalaus interneto, nebuvo tokių svetainių, kaip yra dabar, nebuvo trumpųjų žinučių“, – penktadienį per spaudos konferenciją Seime sakė Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas.

„Ar mes galime reikalauti to, ko nėra įstatyme?“ – svarstė jis.

D. Smalinskas pranešė, kad artimiausiu metu bus siūlomos Valstybinės kalbos įstatymo pataisos, numatant, kad pavežėtojai mokėtų valstybinę kalbą.

„Taksistai moka valstybinę kalbą, Valstybinė kalbos inspekcija yra patikrinusi visas taksi įmones, tačiau yra toks reiškinys, kaip pavežėjimo paslauga. Reikalavimų jiems yra daug, išskyrus valstybinės kalbos mokėjimą. Tas asmuo, kuris atvyko į Lietuvą iš Ukrainos, Kazachstano ar Baltarusijos, gali pasiimti reikiamus dokumentus ir važinėti savo ar kitų automobiliu ir vežioti žmones nemokėdamas lietuvių kalbos“, – sakė jis.

Tarp būtinai spręstinų problemų D. Smalinskas minėjo prekės ženklų naudojimo tvarką.

„Manau, kad į šį (Valstybinės kalbos – BNS) įstatymą iš Vartotojų teisių gynimo įstatymo reikia perkelti reikalavimą, kad greta prekių ženklų turėtų būti informacija valstybine kalba: kad tai yra baras, restoranas, užkandinė, viešbutis ir taip toliau. Dabar tai vartotojų teisių gynimo objektas ir Kalbos inspekcija to įstatymo nekontroliuoja“, – teigė jis.

Yra toks reiškinys, kaip pavežėjimo paslauga. Reikalavimų jiems yra daug, išskyrus valstybinės kalbos mokėjimą.

Anot jo, reikėtų įpareigoti įmones reklamą trumposiomis žinutėmis siųsti taisyklinga lietuvių kalba.

Inspekcijos viršininko pavaduotojo teigimu, Valstybinės kalbos įstatyme būtina apžvelgti visas kalbos vartojimo sritis, kurių dabar nėra.

„Tai ir šnekamoji kalba, ir rašto kalba, ir tos minimos trumposios žinutės, ir programos, ir informacinės technologijos. Absoliučiai viskas, ko nėra šiame įstatyme“k – sakė jis.

D. Smalinskas apgailestavo, kad politikai vis nesiryžta pradėti svarstyti 2006 metais darbo grupės parengtos Valstybinės kalbos įstatymo naujos redakcijos.

„Jame numatytos visos kalbos sritys, viskas yra aptarta, tiesiog kiekvieno Seimo darbų programoje šitas teisės aktas atiduria, bet jis taip ir lieka ten“, – tvirtino jis.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis savo ruožtu teigė, kad Lietuvos valstybei reikia išmokti gyventi su anglų kalba.

„Mums reikia išmokti gyventi su angų kalba, šiandien ji skverbiasi į tas sritis, į kurias neturėtų labai skverbtis“, – sakė jis.

„Turime dar kartą susitarti, kad lietuvių kalba yra vienintelė valstybinė kalba Lietuvoje, ir diskusijos apie antrą valstybinę, pagalbinę valstybinę, apie regionines valstybines kalbas reikia užbaigti. Nei Konstitucija, nei joks įstatymas to nenumato ir, mano galva, negali numatyti“, – pabrėžė komisijos vadovas.

Anot jo, būtina priimti Asmenvardžių rašybos įstatymą.

A. Antanaičio teigimu, teismų praktika dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose labai įvairi, o tendencijos kelia didžiulį nerimą.

Įvairių instancijų teismai yra priėmę ne vieną sprendimą į Lietuvos piliečių dokumentus įrašyti vardus ir pavardes naudojant nelietuviškos abėcėlės raides.

A. Antanaitis pranešė, kad Teisingumo ministerija jau turėjo būti parengusi asmenvardžių rašybos rekomendacijas. Be to, planuojama dar kartą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl asmenvardžių rašybos.

Spaudos konferencija penktadienį Seime surengta, nes prieš 25 metus, 1995 metų sausio 31 dieną, priimtas iki šiol galiojantis Valstybinės kalbos įstatymas.

Jame nustatyta, kad Lietuvos valstybinė kalba yra lietuvių kalba, kad ji privalo būti vartojama valstybės ir savivaldybių institucijose, oficialiuose dokumentuose, Lietuvoje viešai demonstruojamos audiovizualinės programos, kino filmai turi būti verčiami į valstybinę kalbą arba rodomi su lietuviškais subtitrais ir pan.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ALGIS

ALGIS portretas
Lietuviai LIETUVOJE tapo lietuvių kalbos išsigimėliais ,KUR ŽIŪRI ''Lietuvių kalbos komisija'' , BAISU KLAUSYTI , KAIP PER TV KALBA LAIDŲ VEDANTIEJI , JEIGU GALIMA JUOS TAIP VADINTI , TAI LIETUVIŲ KALBOS U B A G A I .

AK

AK portretas
Iš tikro, čia visai nesudėtinga brėžti tinkamą ribą: pripažinti reguliuojamą ir nereguliuojamą kalbos naudojimą, žinoti kur valdome, kad nebūtų ir gėda, o kitur atiduoti proletariatui draskyti. Ir ten, kur jau valdome, tai daryti pavyzdingai - dargi, kad ir nusižiūrėti to tvarkingumo, iš jo pasimokyti norėtųsi. Tegu dergiasi saviveikla feisbukuose, tikrai ne mūsų reikalas visa ta fauna, kuri neatstovauja rimto reikalo. Tad, ne šiaip sangulauti su anglų kalba (juolab verčiau rinktis prancūzų), o apginti konstitucines nuostatas į valstybinę kalbą, jos išskirtinumą.

Proto ubagams

Proto ubagams portretas
Vargu ar jūs tą anglų kalbą mokate, nes mokant abi kalbas, negali kilti kokių nors problemų. Kalbėdamas lietuviškai, nekalbėsi angliškai, ir atvirkščiai. Ar kamšote į anglų kalbą lietuviškus žodžius? Ne. O žinote, kodėl - todėl, kad kamšydami svetimybes, tikite, kad taip atrodote ne kalbų nemokantis pusgalvis, o laaaabai protingas asmuo: žiūrėkite, aš moku, aš žinau! Bet esmė ir yra ta, kad nemoki, ir nemoki abiejų kalbų.
VISI KOMENTARAI 38
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių