- LRT radijo laida „Namai namučiai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Orams atšalus, žmonės langus laiko uždarytus, o jei nėra ventiliacijos, atsiranda įvairių problemų, LRT RADIJUI sako bendrovės „Oro sprendimai“ atstovas Šarūnas Gricius.
Įmonės „Rubisolis“ vadovas Nerijus Dirsė teigia, kad, be jau įprastų oro drėkintuvų ir sausintuvų, plinta hibridiniai drėkintuvai, tačiau pataria nepamiršti tradicinio vėdinimo.
Pataria kontroliuoti drėgmės lygį
Gerai izoliuotuose, nevėdinamuose ar prastai vėdinamuose daugiabučių pastatuose oro tarša gali būti net kelis ar keliasdešimt kartų blogesnė nei lauke, LRT RADIJUI sako Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė.
Kalbėdama apie patalpų mikroklimatą, pašnekovė sako, kad tinkamoje aplinkoje neturėtų kankinti nemalonūs pojūčiai: „Neturėtumėte jausti galvos skausmo, sauso kosulio ar perštinčių akių. Patalpose, ant sienų, neturėtų būti kažkokių juodų dėmių, o prireikus apsirengti – sudrėkusių drabužių.“ Jei atsiranda tokių pojūčių, sako specialistė, galima įtarti, kad kažkas su mikroklimatu negerai.
A. Šlepetienės teigimu, visi mikroklimato parametrai aprašyti teisės aktuose. „Smulkesnę informaciją galima rasti Lietuvos higienos normoje. Noriu atkreipti dėmesį, kad mikroklimato parametrai šiltuoju ir šaltuoju metų laiku skiriasi. Šaltuoju santykinė drėgmė turėtų būti 35–60 proc., šiltuoju – 35–65 proc.“, – aiškina ji.
Specialistė pataria domėtis ir kontroliuoti drėgmę gyvenamosiose patalpose. Anot jos, jei santykinė oro drėgmė viršija 70 proc., ji ne išgaruoja, o kaupiasi: „Vienas drėgmės kaupimosi simptomų – ant langų esantis kondensatas, aprasoję langai. Kitas požymis – jei butas kampinis, rankomis palietus sieną galima pajusti, kad ji lyg šalta, lyg drėgna, su ja kažkas negerai.“
Drėgmę, pasak pašnekovės, mes labiau matome, o sausumą – jaučiame. „Susidaro sąlygos, kurios išdžiovina nosies ir gerklės gleivinę. Nebesulaikomi virusai ir bakterijos, jie lengviau patenka į kvėpavimo takus, gali net sukelti alergiją, nors jos niekada anksčiau nėra buvę. Gali pradėti berti, niežėti odą, o jei asmuo turi lėtinę ligą, pavyzdžiui, astmą, sausumas gali sukelti dažnesnius jos priepuolius“, – tvirtina specialistė.
Mikroklimatas lemia savijautą
Kai patalpos drėgnos, teigia A. Šlepetienė, susitraukia žmogaus kraujagyslės, jis praranda komforto jausmą, ima ieškoti, kaip pasišildyti, šilčiau rengiasi ir pan. Geriausias mikroklimatas, anot jos, turėtų būti miegamajame, nes jame žmogus praleidžia daugiausia laiko. „Rekomenduojama, kad miegamajame oro temperatūra būtų net pora laipsnių žemesnė nei kitose gyvenamosiose patalpose“, – tvirtina ji.
Anot specialistės, mikroklimatas turėtų būti toks, kad gerai išsimiegotume, neskaudėtų galvos, būtume darbingi: „Jei bus per drėgna arba per sausa, nepailsėsime. Tuomet ir darbas, kurį galima atlikti per valandą ar dvi, užtruks visą darbo dieną.“
A. Šlepetienė pataria atkreipti dėmesį, ar natūralūs vėdinimo kanalai namuose nėra paslėpti, pernelyg užsandarinti. „Jei visi kanalai uždaryti, sąlygos kauptis kondensatui – idealios. Net kalbant apie naujus plastikinius langus reikia galvoti apie orlaides, kad būtų oro judėjimas. Žinoma, geriausias dalykas, jei visą dieną esama namuose, – reguliariai vėdinti patalpas“, – tikina pašnekovė.
Vėdinant patalpas, anot specialistės, netgi reguliuojama drėgmė, o vėdinti geriau trumpai, bet intensyviai: „Jei yra galimybė, geriausia padaryti skersvėjį. Žinoma, tame kambaryje neturėtų būti žmonių, kad tai nepakenktų jų sveikatai. Bet, esant skersvėjui, per trumpą laiką oras pakeičiamas.“
A. Šlepetienė primena, kad patalpų orą valo gėlės. „Tai paprasčiausia – nuo seno žinoma, kad, pavyzdžiui, alijošius valo orą. Tačiau gėlių gali neužtekti, jei drėgmės per daug. Senas būdas drėkinti orą – ant radiatoriaus dėti šlapią rankšluostį. Visgi įrodyta, kad skalbinių džiovinti namuose nereikėtų“, – pataria specialistė.
Pašnekovės teigimu, jei namuose ir taip drėgna, iškabinti šlapi skalbiniai garins papildomą drėgmę. Jei bandomi įvairūs būdai, bet matyti, kad vis tiek drėgna, atsirado pelėsis, reikia ieškotis pagalbos ir pasinaudoti specialiais prietaisais.
Centrinio šildymo nepakanka
Šarūnas Gricius iš bendrovės „Oro sprendimai“ teigia, kad, atšalus orams, žmonės langus laiko uždarytus, o, kadangi daug kur nėra ventiliacijos arba ji netinkamai veikia, atsiranda problemų: iš pradžių susiduriama su per didele drėgme, o kai sustiprėja šildymas – su pernelyg sausu oru.
Paklaustas, kaip veikia drėgmės surinktuvas, Š. Gricius pasakoja, kad tai gana paprasta: „Iš oro paimama perteklinė drėgmė, surinktuvas ją kondensuoja, surenka į talpą ir vėliau tas kondensatas išpilamas. Taip krinta santykinis drėgmės lygis.“
Santykinis drėgmės lygis, kaip tikina Š. Gricius, priklauso nuo temperatūros – užtenka pakelti temperatūrą pora laipsnių, ir drėgmės lygis krinta. Taigi šildymas padeda spręsti problemą, bet, norint prišildyti drėgną orą, daug energijos. Pašnekovo teigimu, daugiabučiuose esantis centrinis šildymas nesuteikia galimybės to reguliuoti, tuomet ir statomi elektriniai šildytuvai ir pan.
Esminis prietaiso parametras – našumas
„Rubisolio“ vadovas Nerijus Dirsė, paklaustas apie oro sausintuvus ir tai, kiek vandens jie surenka, sako, kad tai – sąlyginis dalykas: „Sausintuvų yra įvairaus dydžio. Tam tikromis sąlygomis jie surenka ir po 8–10 litrų. Oro sausintuvą geriausia rinktis pagal patalpos kvadratūrą, o tai, kokiam plotui prietaisas skirtas, nurodoma instrukcijoje.“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių8
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai4
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių3
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...