Maistą dalijančių labdaros organizacijų "Caritas", "Maisto bankas" ir Raudonojo Kryžiaus draugijos atstovų nuomone, Lietuvoje šį rudenį prašančiųjų maisto savo šeimoms ar ateinančiųjų pavalgyti į labdaros valgyklas gretos gali išaugti iki pusės milijono. Kaip pamaitinti tokią minią?

Labdaros organizacijos "Maisto bankas" vadovė Deimantė Žebrauskaitė:

– Nors gyventojų nuskurdimui stabdyti Vyriausybė imasi priemonių, tačiau vien to maža. Pasaulio banko atstovų teigimu, šiemet Lietuvoje skurstančiųjų, palyginti su 2008-aisiais, turėtų padaugėti net 50 proc. Dabar labdaros organizacijose susidarančių maisto išteklių tikrai nepakaks tiek daug varguolių pamaitinti rudenį ir žiemą. Tuo tarpu mūsų atlikti tyrimai rodo, kad vien maisto produktų parduotuvės kasmet atiduodama utilizuoti daugiau nei 4 tūkst. t tinkamo valgyti maisto (per dieną – už 30 tūkst. litų). Būtent į tai šiemet atkreipėme ypatingą dėmesį, nes jau daugelį metų esame tarpininkai tarp maisto gamintojų, prekybininkų ir nevyriausybinių labdaros organizacijų, per kurias maisto produktai pasiekia labdaros gavėjus.

Siekdami kuo efektyviau padėti alkstantiesiems, kartu su Seimo Socialinių reikalų komitetu į konferenciją pakvietėme kai kurių valstybės institucijų, maisto gamintojų, prekybininkų ir socialinės paramos organizacijų atstovus. Renginyje nesiekėme keisti labdaringai veiklai trukdančių įstatymų, tačiau jau sutarėme (tam neprieštaravo ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas – steigti darbo grupę, kuri spręstų neparduodamo, bet tinkamo valgyti maisto efektyvaus panaudojimo problemą.

Kad susitartume, su prekybininkais, atrodo, teks ilgiau kalbėtis nei su maisto gamintojais. Jau šią savaitę su mumis sutiko tartis "Vilniaus margarino", "Suslavičius–Felix", "Tikro kelio", "Vilniaus duonos" ir kitų bendrovių, gaminančių įvairius maisto produktus, sultis atstovai. Aktuali ir maisto produktų sandėliavimo problema, nes kol kas turime sandėlius tik Vilniuje ir Panevėžyje.

Maisto ir veterinarijos tarnybos Kaune Maisto skyriaus vadovas Petras Tarvydas:

– Žinoma, gerai, kad "Maisto bankas" ėmėsi iniciatyvos išjudinti visus, kurie gali padėti maistu skurstantiesiems, koordinuoti veiksmus, kad maisto produktai, kurių negalima dėl griežtų reikalavimų realizuoti prekyboje, būtų efektyviai panaudojami. Suprantama, kalba eina tik apie tuos produktus, kurių realizavimo laikas nepasibaigęs. Tokiais produktais laikomi ir tie, kuriuos išsiveža labdara užsiimančios organizacijos paskutinę produkto realizavimo termino dieną.

Lietuvos samariečių bendrijos Kauno skyriaus pirmininkas Mindaugas Vėlyvis:

– Būtų nuostabu, jei visoms pusėms pavyktų susitarti, kad dėl efektyvaus neparduodamo, bet tinkamo valgyti maisto panaudojimo. Mes turime sąlygas pamaitinti pusantro karto daugiau žmonių nei dabar. Be to, maisto paklausa šiemet itin sparčiai auga, bet mes neturime ką pasiūlyti varguoliams, kurių vis daugėja.

Ačiū prekybos tinklo "Iki" parduotuvėms, bendrovėms "Margiris", "Mentora ir Ko", "Seduja", "Naujasis Nevėžis" ir kitoms, atiduodančioms mums tinkamus vartoti, bet dėl įvairių priežasčių neparduotus produktus. Būtų labai gerai, jei tokių bendrovių atsirastų daugiau, nes dabar maisto prašo ne vien į gyvenimo dugną nusiritę asmenys, bet ir skurstantys pensininkai, jaunos šeimos, netekusios darbo, išėjusios nesibaigiančių nemokamų atostogų ar niekaip nesulaukiančios atlygio už darbą.

"Lietuvos Caritas" generalinis direktorius Robertas Grigas:

– Su "Maisto banku" mes dirbame tame pačiame socialinės pagalbos lauke, talkiname šiai organizacijai per jos rengiamas maisto produktų surinkimo iš pirkėjų akcijas didžiuosiuose prekybos centruose, o dalį gautų produktų išskirstome per savo labdaros įstaigas. Be to, mes bendradarbiaujame Europos intervencinių maisto atsargų tiekimo programoje, realizuodami net 75 proc. jos teikiamos šaliai pagalbos per mūsų dienos centrus, valgyklas, kurių turime beveik 70 visoje Lietuvoje, kitas labdaros formas. Tai, kad, pavyzdžiui, šį rugsėjį pamaitinome beveik trečdalį milijono žmonių, įtakos turėjo minėta Europos programos parama. Beje, nuo vasario iki rugsėjo valgančiųjų pas mus skaičius išaugo daugiau kaip šimtu tūkstančių. Todėl, be jokios abejonės, pritariu labai laiku iškeltai "Maisto banko" iniciatyvai, kaip efektyviai panaudoti neparduodamus, bet tinkamus vartoti maisto produktus. Tai turi būti bendras visų, ne tik labdaros organizacijų, reikalas. Juk baisu pagalvoti, kiek maisto produktų Lietuvoje išmetama, kai tuo tarpu vien Kaune, Partizanų gatvėje esančioje mūsų valgykloje, kasdien, išskyrus šeštadienį ir sekmadienį, mes turime pamaitinti iki tūkstančio žmonių. Be to, varguolių kasdien daugėja.

Valdas Lopeta, parduotuvių tinklo "Iki" atstovas ryšiams su visuomene:

Su "Maisto banku" bendradarbiaujame nuo rugsėjo, kasdien pateikiame remtinų žmonių stalui apie toną paskutinę dieną galiojančių maisto produktų: duonos, pieno produktų, vaisių, daržovių, rūkytos mėsos ir kitų gaminių. Mes pirmieji Lietuvoje nusprendėme atiduoti tokį maistą, o ne stengtis bent dalį jo realizuoti per akcijas. Tad "Maisto banko" autobusiukas, surenkantis kiekvieną ankstų rytą iš mūsų parduotuvių minėtus produktus, 10 val. jau gali atiduoti juos alkstantiesiems.

Ši programa kol kas veikia tik Vilniuje, tačiau ją plėsime, išsprendę su "Maisto banku" organizacinius klausimus. Netrukus prie šios programos prisijungs Klaipėdos ir Kauno parduotuvės, o 2010 m. – ir kitų miestų parduotuvės. Įsibėgėjus šiai programai, tikimės kasdien atiduoti socialine parama besirūpinančioms organizacijoms iki 3 t maisto. Vienos tonos vertė, priklausomai nuo produktų, siekia 4–5 tūkst. litų.