Vilniaus teismo sprendimas išteisinti sovietinius omonininkus ne vienam sukėlė šoką. Ypač žmonėms, kurie dar prisimena šių smogikų siautėjimą Lietuvoje. Daugelis puolė kaltinti teisėjus, tačiau aiškėja, kad toks sprendimas galėjo būti išprovokuotas pačių prokurorų.

Dar ne pabaiga

Rusijos propogandinė žiniasklaida vėl galės trimituoti apie esą teisingumo pergalę Lietuvoje. Džiūgaudama, kad Vilniaus apygardos teismas antradienį išteisino du buvusius sovietinės milicijos ypatingosios paskirties būrio (OMON ) darbuotojus – Boleslovą Makutynovičių ir Vladimirą Razvodovą, ir kad 1991 m. Lietuvoje nebuvo nei kruvinos agresijos, nei okupacijos.

Vakar prokurorai pranešė, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimas apskųstas, tad tašką dėti per anksti. Tiesa, jau pasigirdo ekspertų vertinimų, kad dėl omonininkus išteisinusio nuosprendžio kalti ne teisėjai, o savo darbo tinkamai neatlikę prokurorai. Apie tai užsiminė ir kandidatas į generalinius prokurorus, Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis.

Pridarė žalos

Istorikę dr. Audronę Veilentienę teismo sprendimas šokiravo. "Kaip galėjo teisėjai nežinoti, kad Lietuva 1991 m. patyrė karinę agresiją? Gal tie teisėjai 1991 m. ne Lietuvoje gyveno? Manau, kad ne vienas šalies gyventojas suabejos tokių teisėjų kompetencija panašiose bylose", – stebėjosi istorikė.

Jai kirba ir kitas klausimas – ar toks teisėjų sprendimas nėra patvirtinimas, kad būtinai reikėjo liustruoti šios profesijos atstovus?

"Juk jų dabartinis sprendimas padarė didelės žalos Lietuvos valstybei pasaulio akivaizdoje. Man labai gaila SSRS agresijos aukų po tokio teismo sprendimo, kuris, pasakysiu trumpai – mane šokiravo", – pareiškė istorikė.

Kažkur pasiklydo

Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas viešai išreiškė savo abejones: arba teisėjai nežino mūsų nesenos istorijos, arba jie pasiklydo tarp kažkokių teisinių dalykų, omonininkų atliktų veiklų kvalifikacijos.

Pasak Vytauto Landsbergio, kalbinto žiniasklaidos atstovų, jei teismas matė prokurorų klaidą omonininkų kaltinime,  teisėjai galėjo patys pasitikslinti, ar Lietuvoje nebuvo 1991 m. ginkluoto konflikto, okupacijos.

"Jei nebuvo ginkluoto konflikto Sausio 13-ąją, tai kur mes gyvename? Kokius žaidimus žaidžia Lietuvos teisėsauga ir ar tai tikrai mūsų teisėsauga?", – retoriškai klausė V.Landsbergis.

Degino pasienio postus

Kas tas OMON? Tai tuometinės Lietuvos vidaus reikalų ministerijos ypatingos paskirties milicijos būrys. Šis nuo 1990 m. kovo 11-osios iki 1991 m. sausio 11-osios saugojo viešąją tvarką masinių renginių metu, dalyvavo sulaikydamas ginkluotus nusikaltėlius ir atliko kitus veiksmus.

Yra žinoma, kad 1991 m. sausio 11-ąją kelios dešimtys šio būro smogikų, grįžusių po budėjimo Aukščiausioje Taryboje į savo bazę, sukėlė maištą. Tai padaryti juos sukurstė jų viršininkas B.Makutynovičius ir būrio vadas V.Razvodovas. Jie užvaldė būrio ginkluotę, amuniciją, transportą, kitą turtą ir pasitraukė iš bazės. Tai jiems padaryti padėjo nenustatyti SSRS ginkluotų pajėgų karino dalinio Šiaurės miestelyje kariškiai.

B.Makutynovičius ir V.Razvodovas su jų nurodymus vykdžiusiais smogikais stengėsi pakenkti nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos atkuriamoms institucijoms ir pareigūnams.

Jie puldinėjo Lavoriškių ir Medininkų muitines ir pasienio postus, juos degino, žemino ir žalojo, šaudė pareigūnus.

Vilniaus centre apšaudė Krašto apsaugos darbuotojų autobusą, užgrobė Vidaus reikalų ministerijai priklausantį ginklų sandėlį, Policijos akademiją. Užpuolė Šalčininkų pasienio užkardos Tabariškių postą, Zarasų pasienio užkardos ir Zarasų muitinės Smėlynės postą, užėmė Valstybinio telegrafo ir telefono centrą Vilniuje.

Ši ginkluota žmonių gauja veikė iki 1991 m. rugpjūčio 25-osios.

Vienas iš epizodų

Tomas Šernas, Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas, vienintelis likęs gyvas Medininkų tragedijos liudininkas sakė nenorįs komentuoti teismo sprendimo omonininkų atžvilgiu.

"Aš jau ketvirtį amžiaus kalbu, pasakoju apie įvykius Medininkuose. Atrodo, kad B.Makutynovičius jau minimas ir Lietuvos istorijos vadovėliuose. Jo dalyvavimas Medininkų žudynėse neįrodytas? Ar nepakanka kitų jo ir jo grupės nusikaltimų žmoniškumui?" – retoriškai klausė T.Šernas.

Pernai, kai Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėta OMON pareigūnų byla, Krašto apsaugos sistemoje dirbęs Regimantas Žukas prisiminė 1991 m. gegužės 24 -ąją. Tada jis budėjo Medininkų pasienio poste. Pasak liudytojo ("Respublika", 2014, gegužės 21 d.), apie pirmą valandą nakties į teritoriją atvyko du automobiliai, iš kurių išlipo apie dešimt automatais ginkluotų vyrų. Vienas iš užpuolikų ėmė plėšti Lietuvos Respublikos vėliavą, kitas, nuo kurio trenkė alkoholiu, įrėmė į R.Žuką automatą be saugiklio.

Pasinaudojęs proga, V.Žukas paspruko nuo įkaušusio užpuoliko. Sugrįžęs į postą, rado sudegintą vagonėlį ir sumuštus pasieniečius. Anot R.Žuko, užpuolikai kalbėjo rusiškai, keikėsi, buvo išgėrę, apsirengę kamufliažinėmis uniformomis. Liudytojas šimtu procentų įsitikinęs, kad tai buvo omonininkai – juos pažino iš berečių ir ginkluotės.

Tad omonininkai naudojo prieš atkurtos Lietuvos institucijas smurtą, bauginimo priemones, o tai draudžia ne tik tarptautinė teisė, bet ir mūsų Baudžiamojo kodekso straipsniai.