- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Centrinio šildymo kaina šį spalį bene du kartus didesnė nei pernai tokiu pačiu metu. Kai kurie regionai mokės skirtingai, gyventojų gautos sąskaitos priklausys nuo to, kiek biokuro šildymui turi savivaldybė. Daugiausiai mokės miestai, šildymui naudojantys tik gamtines dujas, pasakojama LNK reportaže.
Šildymo kainos visoje Lietuvoje labai varijuoja. Lyginant Vilnių su Alytumi ar Panevėžį su Rokiškiu, matosi milžiniški skirtumai.
„Šilumos kainos skiriasi nuo 6 iki 20 ct. Beveik keturis kartus“, – sakė šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
Tokius skirtumus lemia du esminiai faktoriai. Pirmiausia, svarbu, kokia kuro struktūra, kiek naudojama dujų. Miestai, naudojantys daugiausiai dujų, mokės aukštesnes kainas už šildymo paslaugas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Kitas kainą lemiantis faktorius – miestų dydis. Mažesniuose miesteliuose dėl smulkesnio ekonomikos masto kainos didesnės negu dideliuose miestuose.
Labiausiai pasisekė Vilniaus gyventojams, tačiau mažesnes kainas už šildymą gaus ir Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestai. Šiek tiek mažiau mokės ir Utenos bei Mažeikių gyventojai.
Patys mažiausi miestai arba rajoninės savivaldybės, kuriose daug smulkių šilumos tiekimo sistemų, kurios degina tik dujas, gaus pačias didžiausias sąskaitas už šildymą.
„Nesimato perspektyvų, kad kainos ten galėtų mažėti. Neišvengiamai turės priimti atitinkamus sprendimus“, – perspėjo V. Lukoševičius.
Situacijos skirtumas gali lemti bene dvigubą kainą.
„Kainos svyruos nuo 6 iki 12 ct. Mažesni miesteliai, kurie degins tik gamtines dujas, pavyzdžiui, Nemenčinė, Nevėžis, ten matysis ryškus skirtumas, kainos bus apie 15 ar 20 ct.“, – prognozavo V. Lukoševičius.
Alternatyvų tikrai randa
Nors Vilnius irgi turėtų atsirasti tarp miestų, kurie šildosi dujomis ir dėl to mokės brangiausiai, rastas puikus sprendimas.
„Vilnius degins mazutą, kuris du kartus pigesnis už gamtines dujas. Sostinė turės aukso viduriuką tarp šildymo gamtinėmis dujomis ir biokuru“, – pasakojo V. Lukoševičius.
Tiesa, net ir degindamas mazutą Vilnius turės vienas aukščiausių kainų tarp didžiųjų miestų.
Didžioji dalis miestų iš anksto pasirūpino biokuru, stengdamiesi sumažinti naštą gyventojams.
„Ilgalaikėmis sutartimis, apie trečdalį biokuro įsigijo beveik visi miestai, o labiausiai apsirūpino Šiauliai ir Klaipėda, apie 90 proc. poreikio“, – pasakojo V. Lukoševičius.
Reikia nepamiršti, kad biokuro kainos šiuo metu itin aukštos. Tikimasi, jog anksčiau ar vėliau biokuras atpigs, ieškoma kitų alternatyvų.
„Įdomi išimtis Vilnius. Jei bus atsisakoma gamtinių dujų ir žiemos sezonu visiškai pereita prie mazuto kaip planuojama, kainos už šildymą gautųsi bene tokios pačios kaip praeitais metais, ar net mažesnės“, – dėstė V. Lukoševičius.
Įvertinant biokuro brangimą, kylančias elektros kainas, visur numatomas didesnis ar mažesnis brangimas.
Vilniaus mieste laukta kogeneracinės jėgainės, kuri turėjo užpildyti miesto šilumos poreikio nišą.
Sostinė turės aukso viduriuką tarp šildymo gamtinėmis dujomis ir biokuru
„Šį sezoną dar tikriausiai nepasileis kogeneracinė elektrinė, ir Vilniaus miestas dar jaus biokurinės šilumos trūkumą“, – tikino V. Lukoševičius.
Kituose dideliuose miestuose gamtinės dujos sudaro tik mažąją šildymui skirtą dalį resursų, tad jiems nenusimato itin aukštos kainos už šildymą. Tačiau daugeliui miestų kainos vis vien brangs dėl dabartinės ekonominės situacijos.
„Miestai, kurie naudoja 90 proc. biokuro šildymui, kainų augimas bus mažiausias, apie 10–30 proc. Jei kiti miestai neras alternatyvos gamtinėms dujoms, ten kainos gali augti iki dviejų kartų“, – spėjo V. Lukoševičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...