Kainos už šildymą: kurių miestų gyventojams pasisekė, o kam teks papurtyti kišenes?

Šildymo kainos visoje Lietuvoje labai varijuoja. Lyginant Vilnių su Alytumi ar Panevėžį su Rokiškiu, matosi milžiniški skirtumai.

„Šilumos kainos skiriasi nuo 6 iki 20 ct. Beveik keturis kartus“, – sakė šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

Tokius skirtumus lemia du esminiai faktoriai. Pirmiausia, svarbu, kokia kuro struktūra, kiek naudojama dujų. Miestai, naudojantys daugiausiai dujų, mokės aukštesnes kainas už šildymo paslaugas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kitas kainą lemiantis faktorius – miestų dydis. Mažesniuose miesteliuose dėl smulkesnio ekonomikos masto kainos didesnės negu dideliuose miestuose.

Labiausiai pasisekė Vilniaus gyventojams, tačiau mažesnes kainas už šildymą gaus ir Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestai. Šiek tiek mažiau mokės ir Utenos bei Mažeikių gyventojai.

Patys mažiausi miestai arba rajoninės savivaldybės, kuriose daug smulkių šilumos tiekimo sistemų, kurios degina tik dujas, gaus pačias didžiausias sąskaitas už šildymą.

„Nesimato perspektyvų, kad kainos ten galėtų mažėti. Neišvengiamai turės priimti atitinkamus sprendimus“, – perspėjo V. Lukoševičius.

Situacijos skirtumas gali lemti bene dvigubą kainą.

„Kainos svyruos nuo 6 iki 12 ct. Mažesni miesteliai, kurie degins tik gamtines dujas, pavyzdžiui, Nemenčinė, Nevėžis, ten matysis ryškus skirtumas, kainos bus apie 15 ar 20 ct.“, – prognozavo V. Lukoševičius.

Alternatyvų tikrai randa

Nors Vilnius irgi turėtų atsirasti tarp miestų, kurie šildosi dujomis ir dėl to mokės brangiausiai, rastas puikus sprendimas.

„Vilnius degins mazutą, kuris du kartus pigesnis už gamtines dujas. Sostinė turės aukso viduriuką tarp šildymo gamtinėmis dujomis ir biokuru“, – pasakojo V. Lukoševičius.

Tiesa, net ir degindamas mazutą Vilnius turės vienas aukščiausių kainų tarp didžiųjų miestų.

Didžioji dalis miestų iš anksto pasirūpino biokuru, stengdamiesi sumažinti naštą gyventojams.

„Ilgalaikėmis sutartimis, apie trečdalį biokuro įsigijo beveik visi miestai, o labiausiai apsirūpino Šiauliai ir Klaipėda, apie 90 proc. poreikio“, – pasakojo V. Lukoševičius.

Reikia nepamiršti, kad biokuro kainos šiuo metu itin aukštos. Tikimasi, jog anksčiau ar vėliau biokuras atpigs, ieškoma kitų alternatyvų.

„Įdomi išimtis Vilnius. Jei bus atsisakoma gamtinių dujų ir žiemos sezonu visiškai pereita prie mazuto kaip planuojama, kainos už šildymą gautųsi bene tokios pačios kaip praeitais metais, ar net mažesnės“, – dėstė V. Lukoševičius.

Įvertinant biokuro brangimą, kylančias elektros kainas, visur numatomas didesnis ar mažesnis brangimas.

Vilniaus mieste laukta kogeneracinės jėgainės, kuri turėjo užpildyti miesto šilumos poreikio nišą.

Sostinė turės aukso viduriuką tarp šildymo gamtinėmis dujomis ir biokuru

„Šį sezoną dar tikriausiai nepasileis kogeneracinė elektrinė, ir Vilniaus miestas dar jaus biokurinės šilumos trūkumą“, – tikino V. Lukoševičius.

Kituose dideliuose miestuose gamtinės dujos sudaro tik mažąją šildymui skirtą dalį resursų, tad jiems nenusimato itin aukštos kainos už šildymą. Tačiau daugeliui miestų kainos vis vien brangs dėl dabartinės ekonominės situacijos. 

„Miestai, kurie naudoja 90 proc. biokuro šildymui, kainų augimas bus mažiausias, apie 10–30 proc. Jei kiti miestai neras alternatyvos gamtinėms dujoms, ten kainos gali augti iki dviejų kartų“, – spėjo V. Lukoševičius.