- Ieva Šernienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmadienio rytą Lietuva neteko garsaus rekonstrukcinės ir plastinės mikrochirurgijos gydytojo, plastinės chirurgijos pradininko Lietuvoje profesoriaus Kęstučio Vitkaus. Kalbėdama apie tėtį, anapilin iškeliavusio mikrochirurgo dukra Vita Degutienė negaili jautrių žodžių. Moteris atvira – ją su tėčiu siejo ypatingas ryšys.
„Mums buvo visiškai netikėta žinia. Labai skaudu“, – apie netektį žodžius rinko V. Degutienė.
K. Vitkus pastaruoju metu laiką leido Birštone – čia jis stiprino sveikatą po operacijos. „Prieš mėnesį operavo, jam buvo stuburo išvarža. Labai sėkmingai pavyko operacija. Jis tikrai atsistojo ant kojų. Buvo dabar kaip tik sanatorijoje, rytoj iš ryto mes jį turėjome parsivežti namo. Ir štai šiandien jis netikėtai sukniubo“, – kalbėjo žinomo mikrochirurgo dukra.
Turėjo daug planų
Mums buvo visiškai netikėta žinia. Labai skaudu...
„Visa reabilitacija praėjo, ir tikrai taip viskas sekėsi gerai... Ir milijonai planų: grįžti ir į darbus, ir į sodybą. Kažkaip labai netikėtai mums šita nelaimė įvyko“, – apie skaudžią netektį kalbėjo V. Degutienė.
Paklausta, koks tėčio atminimas išliks dukros širdyje, moteris tvirtino, kad su tėčiu ją siejo nepaprastas ryšys. „Aš buvau tėčio dukra... Buvo mano pats stipriausias ryšys su tėčiu. Nepaprastai nuostabus žmogus, pozityvus, kuris nepaprastai mylėjo gyvenimą. Jis kiekvieną dieną man atsiųsdavo tai nufilmuotą paukščiuką, tai gėlytę. Jis buvo labai pastabus gyvenimo grožiui. Nepaprastai pozityvus žmogus, kuris padėjo daugeliui žmonių.“, – portalo kauno.diena.lt žurnalistams pasakojo K. Vitkaus dukra.
V. Degutienė teigė, kad informacija apie K. Vitkaus laidotuves bus išplatinta artimiausiu metu. „Visa tai padarysime, nes tai greičiausiai bus tik kitą savaitę. Kadangi mirtis netikėta, mes norime sužinoti priežastį, ar tai infarktas, ar trombas“, – kalbėjo pašnekovė.
Kęstutis Vitkus. A. Ufarto / Fotobanko nuotr.
Primename, jog žinia apie mikrochirurgo K. Vitkaus mirtį medicinos pasaulį sukrėtė pirmadienio rytą. „Mūsų širdys verkia iš sielvarto praradus tave, mylimas Tėveli, broli, seneli, dėde. Tu išėjai, bet mūsų mintyse ir širdyse gyvensi amžinai. Ilsėkis ramybėje“, – rašoma šeimos pranešime.
Jis kiekvieną dieną man atsiųsdavo tai nufilmuotą paukščiuką, tai gėlytę. Jis buvo labai pastabus gyvenimo grožiui.
Profesorius mirė netikėtai, sustojus širdžiai. Iki pat paskutinių dienų jis buvo aktyvus – dirbo, dėstė universitete. Profesorius K. Vitkus buvo vienas garsiausių šalies mikrochirurgų, o per savo karjerą atliko tūkstančius operacijų. Jis laikomas plastinės chirurgijos pradininku Lietuvoje.
K Vitkus gimė 1952 m. Skuode. Jo tėvas taip pat buvo garsus gydytojas, mikrochirurgas Mečislovas Vitkus. 1976 m. K. Vitkus baigė medicinos studijas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, o profesoriaus laipsnį įgijo 1990 metais. Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoju Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose profesorius K. Vitkus dirbo nuo 1982 m., o 2013-2019 m. buvo šių klinikų Plastinės rekonstrukcinės chirurgijos centro vadovas. 1988-1989 m. profesorius dirbo sporto medicinos gydytoju Portlande, „Trail Balizers“ komandoje, 1992-1993 m. periodu – JAV Pietų Ilijonaus universiteto Springfildo plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikoje. 2004 metais profesorius K. Vitkus įkūrė pirmąją Lietuvoje plastinės chirurgijos kliniką „VitkusClinic“, kurioje iki šių dienų dirbo chirurgu, konsultavo, atliko operacijas.
Kęstutis Vitkus. A. Ufarto / Fotobanko nuotr.
Per savo gydytojo ir dėstytojo karjerą profesorius K. Vitkus stažavosi Maskvos ir Sankt Peterburgo klinikose, tobulinosi Prancūzijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Italijoje, JAV, Vokietijoje, Rusijoje, Čekijoje, Suomijoje. Profesorius nuo 1985 m. iki pat šių dienų dirbo Vilniaus universitete: dėstė studentams, vedė gydytojų tobulinimo kursus. Jis taip pat yra dėstęs Čikagos, Majamio, Portlando, Sietlo ir San Francisko klinikose.
Profesorius K. Vitkus buvo Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugijos įkūrėjas ir narys bei pirmasis jos prezidentas, Tarptautinės chirurgijos draugijos narys, „World Society of Reconstructive Microsurgery“ narys, Lietuvos plaštakos chirurgijos ir reabilitacijos draugijos „Manus Lituanica“, „International College of Surgeons“ narys, žurnalų „Acta Medica Lituanica“, „Lietuvos chirurgija“ ir „Medicina“ redakcinės kolegijos narys, Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas.
Už aktyvią profesinę veiklą profesorius K. Vitkus yra pelnęs daugybę apdovanojimų: Nacionalinę premiją už Rekonstrukcinės ir plastinės tarnybos sukūrimą, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto žvaigždę, Lietuvos biatlono federacijos medalį „Už nuopelnus Lietuvos biatlonui“, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Vyriausybės sporto garbės kryžių „Už nuopelnus Lietuvos sportui“, Vilniaus miesto savivaldybės I laipsnio apdovanojimą „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žalgiriečiai kviečia visus į svarbią kovą: savo paramą dabar galite parodyti ir jūs
Ne kartą parodžiusi savo tvirtą poziciją dėl karinės agresijos Ukrainoje, Kauno „Žalgirio“ organizacija ir toliau siekia padėti už savo laisvę kovojantiems ukrainiečiams. „Žalgirio“ krepšininkai prisijungė prie Pakru...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
Vilniuje kaimynų bendrystę stiprins per dešimt bendruomenių projektų1
Sostinė bendruomenių tradicijas kuriančioms ir puoselėjančioms iniciatyvoms šiemet skiria 50 tūkst. Eur. Parama paskirstyta dvylikai kaimynystės ryšius stiprinančių projektų – isi jie dedikuoti vilniečių įtraukimui į kultūrin...
-
Programa „Vizija – nulis“: pasirinktos 44 priemonės žuvusiųjų skaičiui keliuose mažinti2
Vilniuje ketvirtadienį pasirašytas tarpinstitucinis memorandumas dėl valstybinės eismo saugumo programos „Vizija – nulis“ priemonių plano įgyvendinimo, kuriuo bus siekiama iki 2030 m. žymiai sumažinti žuvusiųjų skaičių &sca...
-
I. Šimonytė: „Rheinmetall“ atėjimas į Lietuvą gali būti išnaudojamas gąsdinant dalį visuomenės14
Vokietijos gynybos pramonės atstovei „Rheinmetall“ planuojant įkurti gamyklą Lietuvoje, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tikina, kad tam tikros grupės gali išnaudoti šį faktą, kaip dalies visuomenės gąsdinimo įr...
-
Dezinformacijos grėsmė: kaip pažaboti melagienas3
Lietuviai supranta, kad kasdienėje aplinkoje juos supa ne tik naudinga, bet ir melaginga informacija, tačiau labiausiai paplitę dezinformacijos naratyvai ne vieną vis dar suklaidina. Plačiai pateikiama informacija apie karą ir tarptautinius santykius, sv...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija penktą parą iš eilės nefiksuota bandymų neteisėtai patekti į šalį, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Susisiekimo ministerijoje pasirašomas memorandumas dėl žūčių keliuose mažinimo6
Ketvirtadienį Susisiekimo ministerijoje pasirašomas žūčių keliuose mažinimui skirtos programos „Vizija–nulis“ programos plano įgyvendinimo memorandumas. ...
-
Medininkų pasienio kontrolės punkte naktį kilo gaisras: eismas beveik atnaujintas į abi puses10
Medininkų pasienio kontrolės punkto angare ketvirtadienio naktį kilus gaisrui ir uždarius eismą abiem kryptimis, rytą pasieniečiai skelbia atnaujinę judėjimą į Baltarusiją. ...